Dvare net romantikai reikia sąmatos
Romantikai irgi reikia sąmatos.
Prieš 500 metų santuoka buvo ne meilės romanas, o gerai suderėtas sandoris. Jaunųjų pažintis nebūtina, o jaunikio per vestuves galėjo ir nebūti. Taip Bario princesė Bona Sforca tapo Žygimanto Senojo žmona Neapolyje, kai pats jaunikis tuo metu tupėjo Krokuvoje. „Jaunikiu“ dirbo karališkasis pasiuntinys Stanislovas Ostrorugas, kuris ir užmovė nuotakai žiedą su deimantu bei pasirašė sutartį.
Į Krokuvą Bona vyko aklai. Niekas nepaklausė apie jos lūkesčius, neparodė net jaunikio portreto. Antrosios vestuvės buvo tik formalumas, bet čia Bona šoko taip įtaigiai, kad visiems tapo aišku: kampe ši karalienė nesėdės.
Prieš vestuvinę naktį „tinkamai atmosferai“ surengtas ir poezijos konkursas. Eilėraščiai liejosi be išimties erotiniai. Vienas poetas tikino, kad ši santuoka gimė ne diplomatų kabinetuose, o Veneros miegamajame, kai Marsui aistringo nuotykio metu šovė į galvą, jog karaliui skubiai reikia žmonos iš Italijos. Kai jaunavedžiai patraukė į miegamąjį, ten laukė vyskupas, šventintas vanduo ir garbingų svečių kėdžių ratas aplink lovą. Tarnai nešė vyną, saldumynus ir kalbos, matyt, tapo mažiau pamaldžios. Tai buvo vienintelis kartas, kai dvare buvo leidžiama juoktis iš karaliaus aistringumo ar karalienės drovumo.
Kol garbūs svečiai blevyzgojo, jaunieji sėdėjo ant lovos skirtinguose galuose, tvarkingai, kaip ir priklauso „viešam renginiui“. Galiausiai pora liko viena ir ryte sekė epilogas, vadinamoji Morgengabė, „ryto dovana“. Oficialiai ji turėjo atspindėti karaliaus nuotaikas po vestuvių nakties. Iš tikrųjų brangios dovanos: brangenybių skrynelė, papuošalai, pinigai, šilkas, aksomas buvo apskaičiuotos dar prieš Bonai atvykstant. Dvare net romantika turėjo sąmatą.
Tačiau, kad ši santuoka nebuvo tik „popierinė“, liudija ne tik vaikų skaičius, bet ir amžininkų nuostaba: „Karalius kiekvieną naktį miega su žmona“.
Parengta pagal: „Aukso amžiaus damos: tikros istorijos“, K. Janicki, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. Iliustracijoje skaitmeninė interpretacija pagal Žygimanto Senojo portretą (1530 m., Hansas Diureris Jaunesnysis, Nacionalinis muziejus Varšuvoje) ir pagal karalienės Bonos portretą iš medžio raižinio (1521 m.), publikuoto Jodocus Ludovicus Decius knygoje „De vetustatibus Polonorum“.
Atnaujinimo data: 2026-03-08
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre