2026-02-04

Edukacija, kai mokiniai patenka į informacinį neapibrėžtumą

Šiandien tęsiamė edukacijas  tęsinys Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Edukuoti šeštokai, septintokai, o dienos pabaigoje ir aštuntokai, kuriems buvo iškeltas pagrindinis klausimas, kuris lydėjo visą veiklą: kaip priimti sprendimus, kai nežinai visko?

Reformacijos tema pasitelkta kaip bazė, kuri leidžia saugiai „pasimatuoti“ sprendimų priėmimo spaudimą, nes iš esmės atitiko situaciją, artimą bet kurios įmonės vadovo kasdienybei, kai trūksta informacijos, laiko beveik nėra, o veikti reikia.

Edukacijos metu buvo nagrinėjama reformacija Europoje ir Lietuvoje, aptariamos Martyno Liuterio, Jono Kalvino idėjos ir protestantizmo plėtra Lietuvos teritorijoje. Tačiau dėmesys sąmoningai nebuvo sutelktas į faktų įsiminimą. Kur kas svarbiau buvo suprasti situaciją, kai reikia pateikti nuomonę, neturint visos informacijos ir nebūnant srities specialistu.

Mokiniai dirbo grupėmis, greitai susipažino su vadovėlio medžiagos fragmentais, dalijosi informacija tarpusavyje ir turėjo pristatyti savo poziciją auditorijai, nors patys jautė, kad „žino ne viską“. Iš esmės jie atsidūrė situacijoje, labai artimoje tai, kai tenka rašyti kontrolinį darbą neišmokus pamokos, bet vis tiek privalu pasirinkti ir prisiimti pasekmes.

Ši patirtis leido aiškiai pamatyti, kad sprendimus priimantis žmogus nebūtinai yra didžiausias tos srities ekspertas, jog sprendimai dažnai gimsta informacijos stygiaus sąlygomis, o gebėjimas greitai suprasti esmę ir atsirinkti svarbiausius dalykus tampa kritiškai svarbus. Ne mažiau reikšmingas pasirodė ir pasitikėjimas komanda bei gebėjimas klausytis kitų.

Taip ši edukacija tapo ne tik istorijos apie reformaciją nagrinėjimu, bet ir praktiniu mąstymo bei vadovavimo įgūdžių pratimu – kaip galvoti, kai nežinai, ir kaip kalbėti, kai abejoji. O namų darbai buvo suformuluoti su lengva ironija, bet visiškai rimtu turiniu: iki 2056 metų išmokti dirbti neapibrėžtumo sąlygomis.