2026-03-15

Ieškant Lauryno Gucevičiaus kodo Vilniaus pilyse

Sekmadienį Vilniaus pilių rezervato teritorijoje įvyko ekskursija „Lauryno Gucevičiaus kodas“. Ji pakvietė pažvelgti į Vilniaus istoriją per vieno svarbiausių Lietuvos architektų – Lauryno Gucevičiaus – kūrybą. Ekskursija prasidėjo prie paminklo Lietuvos valdovui Gediminui ir dalyviai kartu su mūsų gide Migle leidosi ieškoti Lauryno Gucevičiaus architektūros „kodo“ Vilniaus pilių erdvėje.

Šios istorijos nebyli liudininkė – Vilniaus katedra. Šiandien ja grožimės, nors tiksliai nežinome, kada šioje vietoje iškilo pirmoji bažnyčia. Per šimtmečius katedra ne kartą keitė savo architektūros rūbą – jai tiko gotikinis, renesansinis ir barokinis stiliai. Miesto širdyje stovintis pastatas daug kentėjo nuo gaisrų ir karų, tačiau kiekvieną kartą, tarsi feniksas, vėl pakildavo iš pelenų.

Po 1610 m. gaisro katedra buvo atstatyta baroko stiliumi. Tačiau laikui bėgant puošnus barokas išėjo iš mados, o Europoje ėmė plisti naujas architektūros stilius – klasicizmas, pasižymintis aiškiomis proporcijomis ir santūriu didingumu. Paskutinė Vilniaus katedros rekonstrukcija prasidėjo po dramatiško įvykio. Prieš 253 metus audra nuvertė katedros bokštą, o pastato būklė tapo kritinė. Tuomet Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis katedros atstatymą patikėjo architektui Laurynui Gucevičiui.

Jo sukurtas klasicistinis Vilniaus katedros pavidalas, kurį matome šiandien, tapo pavyzdžiu daugeliui Lietuvos bažnyčių.