Kai būti Radvila reiškė daugiau nei būti valdovu

Šiandien, gegužės 1-ąją, ekskursijoje „Radvilos: nekarūnuoti Lietuvos valdovai“ nuo paminklo Lietuvos valdovui Gediminui patraukėme aiškintis, kaip viena giminė galėjo tiek daug pasiekti ir taip ilgai išlikti svarbiausia valstybės politinio gyvenimo žaidėja.

Radvilos – ne šiaip „garsi giminė“. Tai LDK politinis, ekonominis ir kultūrinis reiškinys, kurį galima tyrinėti kaip atskirą valstybę valstybėje: daugiau nei 2000 dvarų, aukščiausios pareigos, karinės, diplomatinės ir religinės karjeros, vedybinės strategijos ir, žinoma, reputacija, dėl kurios XVI a. jau buvo galima sakyti: „Nenoriu būti karaliumi, noriu būti Radvila.“ Kitaip tariant, pavardė veikė beveik kaip pareigybė.

Ekskursijos metu Vilniaus pilių teritorijoje ir senamiestyje ieškojome Radvilų pėdsakų: kalbėjome apie jų ryšius su valdovų dvaru, politinę įtaką, Barborą Radvilaitę, Mikalojų Radvilą Juodąjį, Mikalojų Radvilą Rudąjį ir kitus giminės atstovus, kurių biografijos kartais primena ne sausą genealoginę lentelę, o labai gerai parašytą politinį trilerį. Radvilos karūnos neturėjo, bet kartais atrodo, kad jiems jos tiesiog nelabai reikėjo.

Dėkingi visiems dalyvavusiems!

Atnaujinimo data: 2026-05-01

Taip pat skaitykite:

Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme

Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis

Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre

Stovyklautojų diena: Gedimino miestas ir Kreivoji pilis

Sekmadienio (2026-06-14) ekskursija „Baroko dinastija: trijų Vazų istorija“