Kai vyšnios prilygo apelsinams: smalsių senjorų kelionė po Vilniaus pilis
Rudeniškas Vilnius mus pasitiko apsiniaukusiu dangumi, tačiau geros nuotaikos, smalsumo ir šiltų šypsenų tikrai netrūko. Smagu buvo matyti tokį gausų būrį žmonių, kuriems noras pažinti, atrasti ir sužinoti niekada neišblėsta.
O Vilniaus pilių teritorija turi kuo nustebinti – nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių puoselėtų sodų iki Vilniaus universiteto Botanikos sodo ir šiandieninių miesto parkų. Tačiau po žaliais Vilniaus parkų takais glūdi užmiršta pilių istorija. Štai į tokią pažintį su Vilniaus pilimis pakvietėme tris Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) grupes. Šįkart mūsų mieli senjorai leidosi į ekskursiją „Vyšnios kaip apelsinai: Vilniaus pilių sodai ir parkai“.
Šiandien vaikščiodami po parkus dažnai net nesusimąstome, kad esame istorinėje Vilniaus pilių teritorijoje – vienoje svarbiausių Lietuvos valstybingumo vietų. Čia stovėjo Lietuvos valdovų pilys, buvo formuojamas valstybės politinis ir kultūrinis gyvenimas, puoselėjami valdovų sodai. Tačiau keičiantis valdžioms keitėsi ir šios vietos veidas.
Po 1831 metų sukilimo carinė Rusija Vilniaus pilių teritoriją pavertė karine tvirtove. Jos paskirtis buvo ne puošti miestą, o kontroliuoti jį ir jo gyventojus. Buvo pertvarkytas istorinis kraštovaizdis, supilti pylimai, iškasti grioviai, naikinami senieji statiniai. 1878 metais likvidavus karinę tvirtovę, atsivėrusią teritoriją imta versti sodais ir parkais. Tačiau kartu su naujais pasivaikščiojimų takais pamažu keitėsi ir žmonių santykis su šia vieta. Ten, kur kadaise buvo Lietuvos valdovų pilių erdvė, įsitvirtino miesto parko įvaizdis.
Tai svarbi istorijos pamoka: kartais praeitį užgožia ne tik griaunami pastatai, bet ir naujai kuriamas, iš pažiūros visai nekaltas kraštovaizdis. Panašiai sovietmečiu nutiko ir kitoje Vilniaus pilių dalyje – istorinėje Kreivosios pilies teritorijoje. Plikieji kalnai ir Altarija buvo paversti vadinamuoju „Kalnų parku“. Senieji vietovardžiai traukėsi iš žmonių atminties, piliakalniai buvo apželdinami, o Vilniaus valstybingumo istoriją mėginta pakeisti sovietinio poilsio parko pasakojimu.
Ir štai kodėl tokios ekskursijos šiandien yra ypač prasmingos. Jos padeda ne tik sužinoti, kokie augalai augo valdovų soduose ar kodėl vyšnios kadaise buvo lyginamos su egzotiškais apelsinais, bet ir iš naujo atrasti tikrąją vietos tapatybę, atpažinti istorijos sluoksnius ir suprasti, kaip buvo keičiamas mūsų miesto veidas bei istorinė atmintis.
Džiugu, kad į šį pasivaikščiojimą susirinko toks gausus būrys smalsių, žingeidžių ir gyvenimu besidominčių žmonių. Nuoširdžiai dėkojame visoms trims TAU grupėms už drauge praleistą laiką.