2026-05-17

Sekmadienio istorija: „Kalnų parką“ sukūrė sovietai

Kalnų parką“ sukūrė sovietai.

Kai tik Vilniuje pradedama kalbėti apie Kalnų parko pavadinimo keitimą, akimirksniu pasigirsta balsai: „pavadinimas nusistovėjęs“, „žmonės jau įprato“. O kada konkrečiai jis nusistovėjo? Prieš 70 metų paklausus vilniečio, kaip nueiti į Kalnų parką, jis turbūt pagalvotų, kad klausiama apie kokį nors kurortą Azijoje. Ankstyvojo Vilniaus teritorija, Mindaugo ir Gedimino laikus menanti vieta, šimtmečiais turėjo kitus vardus. Ji vadinta Plikaisiais kalnais, Kreivuoju kalnu, Altarija.

Patį „Kalnų parko“ pavadinimą nukalė sovietiniai funkcionieriai. Sovietinė etiketė atsirado ne šiaip sau. 1950 m. gegužę susprogdintas Trijų Kryžių paminklas, nuo Katedros nuverstos šventųjų skulptūros, sunaikintas Kalvarijų Kryžiaus kelias, pati Katedra atimta iš tikinčiųjų ir paversta Paveikslų galerija. Vilniaus piliakalniai skubiai imami tvarkyti kaip „darbo liaudžiai“ skirtas parkas. Tai buvo ne tik pavadinimo keitimas, bet ir brutali atminties perrašymo operacija.

Okupantai šioje vietoje matė ne tik takelius. Vietoj sunaikinto Trijų Kryžių paminklo buvo suprojektuota „Kalnų parko“ vasaros kavinė su kolonada, o ant Stalo kalno - 400 vietų restoranas. Buvo nesvarbu, kad čia stūkso vieni seniausių Vilniaus piliakalnių, kur, anot Lietuvos valdovo Jogailos, stovėjo ir stipriausia Vilniaus pilis - Kreivoji pilis.

Pirmą kartą dokumentuose šis pavadinimas pasirodo 1956 m. rusų kalba kaip „Нагорный парк“, o spaudoje lietuviškas variantas ima šmėžuoti 1958 m. Pavadinimas nėra originalus. Pirmieji „Kalnų parkai“ Sovietų Sąjungoje pasirodė Vladivostoke, taip pat vietoj panaikintų kapinių Barnaule.

Dabar Vilniaus katedra grąžinta tikintiesiems, skulptūros ant stogo atkurtos, Trijų Kryžių paminklas atstatytas, trispalvė plevėsuoja Gedimino pilies bokšte. Gal jau laikas panaikinti paskutinį sovietinį reliktą Vilniaus centre, pakeisti „Kalnų parko“ pavadinimą ir pripažinti Vilniaus šaknis bei pradžią?

Pagal: Нагорний парк в г. Вильнюс, 1958, Институт проектирования городсково строительство ГосСтроя Литовксой ССР, (Vilniaus regioninis valstybės archyvas, f. 1036, ap. 11, b. 194).