Kalnų parko erdvės atviros kultūrai: 2024 metų apžvalga
Įgyvendinus valstybės investicijų projektą, minimaliai buvo sutvarkyta Kalnų parko estrada. Tenka apgailestauti, kad, 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atsisakius skirti pilną finansavimą (direkcija net skyrė savo lėšas atnaujinti investicijų projekto ekonominius skaičiavimus), ji nesutvarkyta pilna apimtimi, tačiau tai geriau negu nieko. Šia koncertine infrastruktūra intensyviai nuo 2023 metų jau naudojasi privatūs renginių organizatoriai ir atlikėjai. 2024 metais įvyko Dainų šventės Ansamblių vakaras ir net Military Tattoo 2024.
Siekiant pritraukti ir viešojo sektoriaus renginių organizatorius, 2024 metais direkcija intensyviai organizavo susitikimus su Vilniuje veikiančiais ir Kultūros ministerijai priklausančiomis kultūros įstaigomis, kviesdama nemokamai daryti turiniu pasižyminčius kultūros renginius Kalnų parko estrados erdvėje. Taip pat 2024 metais susitikta ir su įstaigomis, kurios pavaldžios Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ar kitoms ministerijoms.
Tenka apgailestauti, kad ne visos kultūros įstaigos išreiškė poreikį susitikti. Kartais net nustebindavo tokių kultūros įstaigų nenoras pasinaudoti netradicine erdve organizuojant renginius ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos širdyje. Pavyzdžiui, vienas iš kultūros įstaigos atstovas pareiškė nematantis prasmės susitikti ir gaišti laiko, nes spektaklius dėl finansinių ir techninių galimybių gali rodyti tik tam tikroje valstybei priklausančioje salėje. Kitos įstaigos atstovas nurodė, kad lauke neorganizuoja renginių. Vienos iš valstybinių kultūros įstaigų atstovas nurodė, kad jie patys neorganizuoja renginių, o labiau veikia kaip atlikėjai. Matyt, tokiam šaltukui yra svarios priežastys, kurių direkcija, neturėdama patirties kultūrinių renginių organizavime, nesupranta arba jų nesuvokia.
Kitos kultūros įstaigos nebuvo tokios kategoriškos. Su jomis susitikta gyvai ir tokių susitikimų metu pakviesta pasinaudoti Kalnų parko estrada ir jos prieigomis. Tai būtų: Kirtimų kultūros centras, Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, Menų spaustuvė, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, Skalvijos kino centras, Sostinės sporto centras, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užupio meno inkubatorius, Valstybinis ansamblis „Lietuva“ (susitikimas įvyko 2025-01-16), Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras ir Vilniaus etninės kultūros centras. Taigi, net 15 įstaigų parodė gerą nusiteikimą ir atvirumą.
Bendraujant su įstaigų atstovais, kalbėta ir apie probleminius Kalnų parko estrados klausimus. Kiekvienas atstovas įvardijo specifinius taškus pagal jų organizuojamą veiklą, bet galima išskirti ir keletą bendrų pasikartojančių problemų.
Vienas iš svarbiausių trūkumų renginiui įgyvendinti Kalnų parko estradoje, jog vienkartiniam renginiui reikia susikurti visą bazinę infrastruktūrą (tvoros ir apsauga per naktį; vanduo, nuotekos ir tualetai; scena, pagalbinės, persirengimo ir sandėliavimo patalpos; apšvietimo, garso ir kita būtina įranga, jos montavimas, demontavimas ir aptarnavimas), kas sudaro labai didelius kaštus. Paprastai tokie kaštai įstaigoms yra per dideli ir neracionalūs, turint galvoje, kad panašų meninį rezultatą jie gali gauti neišleisdami tiek daug lėšų, jei rengia savo patalpose, kur jau visa tai yra. Apie renginių organizavimą Kalnų parke klausimą svarstytų, jeigu aukščiau nurodytos infrastruktūros būtų įrengta nors dalis. Be to, dauguma kultūros įstaigų, kurių repertuaras sukasi scenose, nurodė, kad jų renginiai labiau pritaikyti vidaus erdvėms, todėl turimus renginius sunkiai įsivaizduoja pritaikytus Kalnų parko erdvei.
Kitas bendras pastebėjimas, kad, norint apsisaugoti nuo blogų oro sąlygų, reikėtų didelių kaštų kontra priemonėms įsigyti ar įsirengti (pvz., laikini tentai nuo lietaus ir pan.), tačiau dėl savo techninių parametrų vis tiek tokios priemonės blogo oro problemą spręstų tik iš dalies.
Taip pat kyla nuogąstavimai ir dėl elektros. Priklausomai nuo lokacijos arba nėra arba brangokas pasijungimas iš esamų inžinierinių tinklų, o kai, kas pastebėjo, kad ir pats elektros tiekimas nėra pakankamai patikimas. Taigi, tektų nuomotis autonominius elektros generatorius.
Dar aktualūs yra privažiavimo prie lokacijų klausimai -išskyrus Kalnų parko estradą. Ne vienas iš atstovų pastebėjo, stačius ir pavojingus laiptus į Stalo kalną. Taip pat nemažai atstovų pastebėjo, kad Altanos kalnas labai užaugęs krūmais, todėl erdvė (veja) renginiui yra gan nedidelė, o vaizdo privalumo, kuris atpirktų infrastruktūrinius trūkumus, nebėra. Panoraminis vaizdas yra užaugęs krūmais. Taip pat nerimautų dėl renginio ant Altanos kalno garso apribojimų, nes netoli yra gyventojų miegamieji būstai. Taip pat pastebėta, kad aptarnaujančiam transportui privažiavimas prie Altanos kalno bokštelio gana komplikuotas. Be to, komercinius renginius organizuoti minėtame bokštelyje būtų sudėtinga, nes, norint apsitverti, reikia palikti praėjimą nuo laiptų link Gedimino kapo kalno.
2025 metais direkcija planuoja tęsti susitikimus su kitomis kultūromis įstaigomis, joms pasiūlant daryti renginius Kalnų parko erdvėse, prioritetą teikiant privataus kapitalo ar nevyriausybinėms organizacijoms.