Sekmadienio istorijos: kai Europoje džiūvo šuliniai
Kai Europoje džiūvo šuliniai, Bona pirko Kauną.
1540-ųjų vasara Europoje, regis, nenorėjo baigtis. Karštis laikėsi taip ilgai, kad ši vasara yra laikoma viena didžiausių sausrų per pastaruosius 500 metų. Džiūvo šuliniai, seko upės, stojo vandens malūnai, trūko maisto. Vieninteliai, kuriems ši nelaimė virto dovana, buvo vynuogių augintojai. Vynuogės sukaupė tiek cukraus, kad tų metų vynas tapo legenda.
Būtent šios sausros fone karališkoji pora, Žygimantas Senasis ir Bona Sforca, atvyko į Vilnių. Lietuvoje padėtis buvo geresnė, todėl valdovai čia užsibuvo ilgiau. Ir čia, kai Europoje vanduo tapo prabanga, Bonai į galvą šovė geniali mintis. Ji nusipirko Kauną. Iki tol Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valdų beveik nepirkusi, Bona ėmė stiprinti savo pozicijas ten, kur tekėjo vanduo, prekės ir pinigai. Už 10 000 vengriškų auksinų iš LDK raikytojo Grigaliaus Astiko ji įsigijo miestą prie Nemuno ir Neries, prekybos vartus į Prūsiją. Čia susikirto vandens keliai, pirkliai, grūdai ir politiniai reikalai.
Bona veikė ne kaip apsukri verslininkė, o kaip valdovė, supratusi, kad valstybę būtina stiprinti konkrečiais dalykais: sandėliais, prekybos srautais, muitais. Žygimantas Senasis ilgą laiką dosniai rėmė Boną, tačiau pats nuolat gyveno finansinėje įtampoje. Dėl tuščio iždo jam tekdavo įkeisti karališkuosius dvarus ir valstybės turtas mažėjo. Valdovas tapo vis labiau priklausomas nuo didikų, Seimo ir skolintojų. Bona šią problemą pamatė ir pasirinko priešingą kelią: ne įkeisti ir išbarstyti valdas, o jas susigrąžinti bei sutelkti. Ne gyventi iš trumpalaikių paskolų, o kurti valdų sistemą, kuri pati generuotų pajamas.
Tą vasarą valdovų pasaulis kaito ne tik nuo oro ir planų. Vilniuje juos pasiekė dvi žinios iš Vengrijos. Liepos 7 dieną Budoje gimė jų pirmasis anūkas Jonas Žygimantas. Dinastijos džiaugsmas ir viltis. Tačiau netrukus, tą patį mėnesį, mirė jų žentas, Vengrijos karalius Jonas Zapolija.
Kol Žygimantas Senasis Vilniuje griebėsi už galvos dėl politinių gaisrų Vengrijoje, Bona tiesiog darė tai, ką mokėjo geriausiai: skaičiavo pinigus ir stiprino valdžią.
Parengta pagal: Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, Bona Sforca ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Jogailaičių dinastijos stiprinimas, daktaro disertacija, Vilnius, 2021. Ir pagal: Rudolf Brázdil ir kt., Central Europe, 1531–1540 CE: The driest summer decade of the past five centuries?, Climate of the Past, 2020. Nuotraukoje: bado akmenys, prie Elbės upės Desene, Čekija.
Atnaujinimo data: 2026-06-29
Taip pat skaitykite:
Gyvi vandenys: Vilniaus pilių istoriją trečiadienį pasakojo upės
Trys Vilniaus pilys, penkios grupės ir aštuoniasdešimt naujų bokštų
Rugsėjį pasitikome pažindami piliakalnius ir atrasdami Vilniaus pilių parkų paslaptis
Penkios grupės – penkios kelionės į piliakalnių ir pilių pasaulį