Mokslas ne stalčiui: Vilniaus pilių kupolo paskaitos 2025 metais

Vilniaus pilys, skirtingai negu kitos direkcijos ar muziejai, neturi nuolatinių patalpų, kuriose galėtų vykti viešosios paskaitos ištisus metus. Nepaisant to, vis tiek randame sprendimų. Gedimino kalno papėdėje turime stiklinį, 20 kv. m dydžio laikiną paviljoną – Vilniaus pilių kupolą, kuriame, atšilus orams, penkis mėnesius – nuo gegužės iki rugsėjo, su pertrauka vasaros atostogų metu, organizuojame ne tik edukacijas, bet ir viešas mokslininkų paskaitas, skirtas vilniečiams ir miesto svečiams (paprastai ketvirtadieniais, vakarais). Per 2025 metus Vilniaus pilių kupole suorganizuota 16 viešų paskaitų, kuriose dalyvavo 310 klausytojų.

Šią tradiciją pradėjome 2022 metais. Per keturis metus – nuo 2022 iki 2025 metų (imtinai), Vilniaus pilių kupole įvyko 83 viešos paskaitos, kuriuose sudalyvavo 1578 klausytojų. Vidutiniškai per šiltąjį sezoną surengta po 20 viešų paskaitų, kuriose vidutiniškai kartu su prelegentu sudalyvauja apie 19 klausytojų (kupolo talpa apie 23 klausytojai; taigi 19 klausytojų yra gana aukštas užimtumo rodiklis; apie 83 proc.). Ar tai daug, ar tai mažai? Vertinant šiuos skaičius, svarbu atsižvelgti į veiklos sąlygas. Šie rezultatai pasiekti veikiant sezoniškoje (renginiams tinkamos tėra 16-17 savaitės), ribotos talpos erdvėje, kai tuo tarpu kitos institucijos paskaitas organizuoja nuolatinėse, didesnėse patalpose, pritaikytose renginiams ištisus metus.

Vilniaus pilių kupole 2025 metais įvyko šios viešosios paskaitos: 

• Kontrimas, Darius. „Legendos GPS: kur paslėptas Gedimino sapnas?“ (2025-05-08). Legendą apie Vilniaus įkūrimą žino daugelis. Tačiau, kada pirmą kartą šis pasakojimas buvo užrašytas, atsakytų ne kiekvienas. Ar galime identifikuoti legendoje minimas vietas dabar jau pasikeitusiame mieste? Kur Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo taurą ir kur staugė jo susapnuotas Geležinis Vilkas? Į šiuos klausimus, remiantis istoriniais šaltiniais bei kartografiniais duomenimis, buvo bandoma atsakyti paskaitos metu. 
• Dirsytė, Sonata. Išdidumo kalinė – nutylėta valdovo šeimos istorija (2025-05-15). Klausytojai susirinko ne tik išgirsti apie istorinį romaną, bet ir pasinerti į istorijos užkulisius. Romano autorė, Sonata Dirsytė, dalinosi, kaip iš archyvinių dulkių gimsta pasakojimas, kaip pamiršti ar istorijos pamokose nepastebėti įvykiai virsta gyvomis istorijomis apie išskirtines moteris, jų laisvę ir vidinę stiprybę. 
• Skujaitė, Ilona. „Karo nuotaka: iš nemylimos dukros – į karalienę“ (2025-05-29). Prelegentė dalijosi, kaip kuriant istorinį romaną susijungė kruopštus istorinis tyrimas ir kūrybinė vaizduotė, kokių šaltinių reikėjo ieškoti ir kodėl būtent Kotrynos Jogailaitės istorija pasirodė tokia stipri, dramatiška ir aktuali šiandienos skaitytojui. Pokalbio metu netrūko asmeniškų refleksijų – apie moters pasirinkimus, ištvermę, tylų stiprumą ir gebėjimą išlikti sudėtingų politinių aplinkybių akivaizdoje. 
• Sipavičiūtė, Justina. Trakų istorijos muziejaus naujo leidinio „Spaudai“ pristatymas (2025-06-05). Paskaitoje klausytojai buvo pakviesti pasinerti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentų pasaulį, kuriame nedidelis vaško antspaudas turėjo milžinišką teisinę ir simbolinę galią. Antspaudai liudijo tapatybę, garantavo dokumentų autentiškumą, saugojo valdžią ir garbę. Lektorė pasakojo, kaip spaudai veikė kasdienėje politinėje ir socialinėje praktikoje, ką reiškė jų praradimas ir kodėl klastojimas buvo laikomas itin sunkiu nusikaltimu. 
• Stankevič, Adam. „Viešųjų bausmių taikymas Vilniaus pilies teisme“ (2025-06-12). Klausytojai išgirdo apie XVIII a. bausmių spektrą – nuo rykštės skonio iki įkalinimo „bokšto sienose“. Aptarti nuosprendžiai atskleidė ne tik teisines normas, bet ir to meto visuomenės požiūrį į tvarką, gėdą, atgrasymą ir teisingumą. 
• Čapaitė, Rūta. „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto korespondencija" (2025-06-19). Paskaita atskleidė, kad laiškai buvo ne tik oficialūs dokumentai. Laiškuose Vytautas gebėjo išreikšti pagarbą, palankumą, susižavėjimą ar net pasipiktinimą, pasitelkdamas subtilias, šiandien beveik literatūriškai skambančias to meto formuluotes. Juose aptinkami ir labai žmogiški dalykai – sveikatos reikalai, svarstymai, ką kam padovanoti: ar tai būtų puošni taurė, žirgas, ar retenybė iš tolimų kraštų. 
• Jankauskas, Vytas „Lietuvių archajinis epas" (2025-06-26). Ypatingas dėmesys skirtas XVI a. laikotarpiui, kai epiniai pasakojimai dar glaudžiai persipynę, o rašytiniai tekstai fiksuoja senesnės, archajiškos pasaulėžiūros aidus. Paskaitos kulminacija tapo pasakojimas apie Skirmantą – mįslingą figūrą, siejamą su Naugarduku, karais ir senosiomis laidojimo tradicijomis, atveriančią ribą tarp mito, istorijos ir kolektyvinės atminties.  
• Burba, Dominikas. „Aristokrato maistas ir gėrimai Vilniuje – paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Liudviko Skumino Tiškevičiaus sąskaitos“ (2025-07-03). Paskaitoje parodyta, kaip finansiniai įrašai virsta istorijos šaltiniu: ką ir kam buvo tiekiama, kokie produktai liudijo statusą, o kokios vaišės atliko socialinę ir politinę funkciją. Aristokrato stalas čia atsiskleidė kaip galios, prestižo ir diplomatinės kultūros scena, kur maistas ir gėrimai kalbėjo ne mažiau iškalbingai nei titulų sąrašai. 
• Čiurinskas, Mintautas. „Vilnietis šventasis Kazimieras: ką apie jį žinome ir iš kur“ (2025-07-10). Paskaitos metu tyrėjas kvietė pažvelgti į Šventąjį Kazimierą, kaip į jaunąjį Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalaitį, kurio gyvenimas ir asmenybė rekonstruojami iš labai skirtingų šaltinių – nuo hagiografinių tekstų ir politinių dokumentų iki vėlesnių interpretacijų. Buvo aptarta, kiek galime pasakyti tikrai, o kur prasideda simboliai, idealizacija ir vėlesni pasakojimo sluoksniai. 
• Podėnas, Vytenis. „Kada Vilnius tapo įtvirtinta vieta? Gedimino kalno priešistorė ir pirmieji piliakalniai“ (2025-07-24). Paskaita atskleidė, kad Gedimino kalnas turi gerokai gilesnę priešistorę, nei byloja legendos: vėlyvajame bronzos amžiuje ši vieta jau buvo pasirinkta gyvenimui ir gynybai – šimtmečiais anksčiau, nei iškilo Aukštutinė pilis. Klausytojai sužinojo apie piliakalnių pradžią, ankstyvuosius įtvirtinimus be mūro ir plytų bei tai, ką jie pasako apie protėvių santykį su nesaugumu. Pasirodo, „saugiai gyventi ant kalno“ buvo madinga dar prieš tūkstantmečius. 
• Ubė–Urbonaitė, Miglė. „Kabina košę, užsigerdamas auksu“ (2025-07-31). Paskaitoje ryškiai atsiskleidė socialinė skirtis prie stalo. Paprastų vilniečių kasdienybėje dominavo didelės molinės lėkštės, iš kurių valgydavo visa šeima, be asmeninių indų ir be šakučių – įrankių, kurie anuomet dar nebuvo įprasti. Tuo tarpu valdovo dvare stalas atrodė visai kitaip: spalvoti, auksuoti, prabangūs indai, pabrėžiantys valdžią, statusą ir išskirtinumą, tačiau eiliniams miestiečiams buvę nepasiekiami. 
• Karaliūtė, Rūta. „Nuo piktžolės iki kasdieninės duonos: rugių kelias Lietuvoje“ (2025-08-28). Rugiai šiandien atrodo neatsiejami nuo Lietuvos kraštovaizdžio ir kasdienio stalo. Tačiau paskaitoje buvo atskleista, kad istoriškai taip buvo ne visada. Ilgą laiką rugiai buvo laikomi piktžole, lydėjusia kitus javus, kol palaipsniui tapo viena svarbiausių grūdinių kultūrų. Jų kelias nuo piktžolės iki kasdieninės duonos buvo ilgas, sudėtingas ir glaudžiai susijęs su klimatu, ūkinėmis praktikomis bei visuomenės pokyčiais. 
• Bumblauskas, Alfredas. Gyva diskusija čia ir dabar: apie litvinizmą (2025-09-04). Profesorius klausytojams kalbėjo apie litvinizmą – reiškinį, kuris pastaraisiais metais peržengė akademinių debatų ribas ir tapo platesnės visuomenės bei geopolitinių diskusijų objektu. Paskaitoje buvo aptarta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis formavosi litvinizmo idėjos, kokią įtaką jos daro istoriniam pasakojimui bei kodėl šis klausimas šiandien yra itin jautrus ir aktualus. Ypatingas dėmesys skirtas istorijos interpretacijų atsakomybei: kaip atskirti mokslu pagrįstą analizę nuo politizuotų naratyvų ir kodėl istorinės sąvokos neretai tampa tapatybės bei galios įrankiais. Neatsitiktinai paskaita virto aktyvia diskusija – į kupolą susirinkę klausytojai dalinosi klausimais, pastabomis ir įžvalgomis, o 1,5 valandos pokalbiui akivaizdžiai pritrūko. 
• Keen Motuzaitė Giedrė. „Maisto globalizacijos procesai Vilniaus mieste bioarcheologiniais duomenimis“ (2025-09-11). Paskaitoje buvo pristatyti net vėlyvojo bronzos amžiaus (800–500 m. pr. Kr.) radiniai: Lietuvoje auginti kviečiai, žirniai, pupos, soros, miežiai, judra, taip pat laikyti ožiai, avys ir kiaulės. Šie profesorės atlikti tyrimai atskleidžia ne tik žemdirbystės raidą, bet ir augalo bei gyvūno prijaukinimo procesus – kaip keitėsi jų savybės, forma, skonio ypatybės bei santykis su žmogumi. 
• Baronas, Darius. „Trys Vilniaus kankiniai: stačiatikių šventieji Antanas, Jonas ir Eustatijas“ (2025-09-18). Klausytojai buvo nukelti į XIV amžiaus didžiojo kunigaikščio Algirdo laikų Vilnių – miestą, kuriame pagoniška visuomenė ir krikščionybės iššūkiai susikirto dramatiškoje istorijoje. Antanas, Jonas ir Eustatijas pasirinko ištikimybę savo tikėjimui, net jei tai kainavo gyvybę. Istorikas pabrėžė, kad ši istorija – ne tik praeities puslapis, bet ir pamąstymų apie laisvą žmogaus apsisprendimą pamoka šiandien. 
• Balaišytė, Lina. Paskaita apie barokinių fejerverkų istoriją (2025-09-25). Paskaitoje buvo pasakojama apie sudėtingas fejerverkų konstrukcijas, kurias kūrė karo inžinieriai kartu su architektais ir skulptoriais, apie bajoro Kazimiero Semenavičiaus „Didįjį artilerijos meną“, kuriame fejerverkams skirtas atskiras skyrius, bei apie tai, kaip ugnies reginiai atspindėjo politines realijas. 

Iš prelegentų sąrašo akivaizdu, kad dalyvavo ir tarptautinį pripažinimą turintys mokslininkai, taip pat šių dienų istorinių romanų autoriai, direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius ir kiti. Temų spektras įvairus. Stengiamės pristatyti pačias aktualiausias temas, kurios įdomios čia ir dabar. Laikomės principo, kad mokslas negali dūlėti stalčiuose ar knygų lentynose. Jis turi būt pristatytas kuo plačiau ir kuo įvairesnei visuomenės daliai.

Paskaitų metu buvo kalba apie ankstyvuosius piliakalnius, Kreivosios pilies archeologinius duomenis, Gedimino sapno interpretacijas, litvinizmo problematiką, viduramžių ir naujųjų laikų kasdienybės kultūrą, valdovų korespondenciją, teismų praktiką, antspaudų ir dokumentų pasaulį bei mitybos tyrimus. Tai buvo argumentuoti, moksliškai pagrįsti pasakojimai, kuriuose tyrėjai su klausytojais bendravo tiesiogiai, be tarpininkų.

2026 metais, dėl planuojamų statybos darbų Sereikiškių parke, kurių metu bus keičiamos šaligatvių dangos, Vilniaus pilių kupole viešųjų paskaitų organizuoti neplanuojame. Prie šio formato numatome grįžti 2027 metų gegužę.

Atnaujinimo data: 2026-01-16

Taip pat skaitykite:

Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse

Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme

Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis

Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre

Stovyklautojų diena: Gedimino miestas ir Kreivoji pilis