2026-04-29

Meilės istorijos ir architektūros paslaptys Vilniaus pilių teritorijoje

Medardo Čobuto Trečiojo amžiaus universiteto studentų diena Vilniaus pilių teritorijoje neprailgo – ji buvo kupina įdomių pasakojimų, istorinių atradimų ir gyvų emocijų. Dalyviai leidosi į pažintines ekskursijas, kurios atskleidė tiek romantiškąsias, tiek architektūrines Vilniaus praeities puses.

Ekskursijoje „Meilės istorijos Vilniaus pilyse“ gidė Miglė kvietė pažvelgti į karališkų jausmų pasaulį. Dalyviai išgirdo visuomenės normas sulaužiusią, legendomis apipintą Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, svarstė, kam iš tiesų buvo atsidavęs Vladislovas Vaza – Vilniui ar mylimajai, bei sužinojo intriguojančių pasakojimų apie šnipinėti atsiųstą nuotaką. Ne mažiau įdomi buvo ir archeologinė detalė – kaip vestuvinis žiedas, amžinosios meilės simbolis, padėjo tyrėjams atskleisti praeities paslaptis.

Antroji ekskursija „Lauryno Gucevičiaus kodas“ nukėlė dalyvius į klasicizmo epochą ir supažindino su iškilia architektūros asmenybe – Laurynu Gucevičiumi. Pasakojimuose atsiskleidė lūžinis momentas, kai 1769 m. nuvirtęs bokštas sugriovė vieną iš Jono Kristupo Gliaubico kūrinių ir simboliškai užbaigė baroko epochą Vilniaus pilyse. Ją pakeitė naujas architektūrinis stilius – klasicizmas, kurio ryškiausias pavyzdys iki šiol išlieka Vilniaus katedra.

Daugiau nei du šimtmečius išoriškai beveik nepakitusi katedra tapo ne tik architektūros, bet ir idėjų simboliu. Ekskursijos metu dalyviai gilinosi į simetrijos ir proporcijų principus, aptarė biblines temas, šventųjų simboliką bei intriguojančias sąsajas su masonų idėjomis.

Ši turininga diena dar kartą įrodė, kad Vilniaus istorija – gyva, pasakojanti ir vis dar kviečianti atrasti.