Mokslininkas Laurynas Kurila dalinosi žiniomis apie Vilnių iki Gedimino
Koks visgi buvo Vilnius iki Gedimino? Juk Vilnius neatsirado tuščioje vietoje. Paskaitoje „Vilnius iki Geležinio vilko: vilniečių protėviai 1 tūkst. po Kr.“ Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, VU dėstytojas dr. Laurynas Kurila dalinosi su šiuolaikiniais Vilniečiais žiniomis iš savo tyrimų.
Sužinojome, kad vilniečių protėviai būsimojo miesto teritorijoje – Neries, Vilnelės, Vokės pakrantėse, gyveno tūkstantmečius, o jau I tūkstantmetyje po Kr. jose buvo nemažai gyvenviečių, piliakalnių ir pilkapynų, kuriuose laidoti mirusieji. Žmones čia kurtis skatino patogi gyvenimui gamta, ir, kaip akivaizdžiai pamatėme paskaitoje, tai vyko gerokai seniau, nei XIV amžius.
Nepaprasta yra archeologui atkurti tuometinio gyvenimo paveikslą, nes augant miestui, didžioji dalis senojo apgyvendinimo pėdsakų buvo sunaikinta. Anot lektoriaus, kaip atrodė priešistorinis Vilniaus kultūrinis kraštovaizdis dabar galime numanyti tik dėliodami dėlionę pagal išlikusius fragmentus iš suspėtų atlikti archeologinių tyrinėjimų duomenų. Taip pat remdamiesi senąja kartografija, fotografijomis, kitų Lietuvos vietų analogijomis. Lektoriaus įžvalgos ir pateikta archeologinė medžiaga žadino klausytojų vaizduotę, leido įžvelgti ir būsimo miesto didybės ženklų.
