2026-02-27

Kreivojoje pilyje ne tik rugiai ir skalsės, bet ir liepos

Dar šio mėnesio pirmojoje pusėje nustebinę 1956 m. archeologo Adolfo Tautavičiaus Dainų slėnyje aptikti ir naujai ištirti radiniai pateikė papildomų faktų. Archeologų tirtas XIV a. gyvenamasis namas, kaip ir nemaža dalis šio laikotarpio pastatų  buvo suręstas iš pušinių rąstų. Pavyzdžiui, net 64,29% Vilniaus Žemutinėje pilyje aptinkamų statinių ir infrastruktūros detalių buvo pagaminti iš pušies. Tačiau daugiau klausimų kėlė prieš 70 metų tirto pastato grindyse aptiktas nedidelis rūselis, kuriame rasta dėžutė su rugiais. Dr. Kęstutis Peseckas atlikęs rūselio konstrukciją sudariusio rąstelio rūšinę analizę nustatė, kad jis pagamintas iš liepos. Deja, iš kokio medžio žievės buvo pagaminta rūselyje buvusi dėžutė nustatyti nepavyko. Tačiau visai tikėtina, kad ir ši galėjo būti pagaminta iš tos pačios liepos, mat liepos žievė buvo labai vertinama nuo senų laikų – ji tinkama pintinių, virvių, krepšių ar net žvejybos tinklų bei avalynės gamybai. Tad labai tikėtina, kad buvo tinkama ir dėžučių gamybai.

Šis naujas faktas pateikė papildomų žinių ne tik apie XIV a. Kreivosios pilies gyventojų gamtinę aplinką, bet ir apie galimą buitį. Liepos pasižymi tuo, kad žydėjimo metu duoda daug medaus, kuris yra itin kvapnus. Liepos žiedai pasižymi ir gydomosiomis savybėmis – mažina uždegimą, ramina, iš jų darytos arbatos, nuovirai. Tikėtina, Dainų slėnio aplinkoje augusios ir gydomųjų savybių turėjusios liepos nėra atsitiktinumas. Rūselyje buvusioje dėžutėje rastieji rugiai buvo su parazitnio grybo (paprastosios skalsės), kuris itin nuodingas, užkratu. Galbūt valgydami iš šių rugių pagamintą duoną ir apsinuodiję Kreivosios pilies gyventojai gydytis bandė greta augusių liepų žiedų preparatais? Dabar tvritai to pasaykti negalime, tačiau istorijoje priežastingumas dažnesnis nei atsitiktinumai.