Navigacija pagal Vilniaus legendą. Kaip nepasiklysti kalnuose?
Navigacija pagal legendą. Kaip nepasiklysti kalnuose?
Ne vienam yra tekę kopti Tauro kalno laiptais buvusių Profsąjungų rūmų link. Tik yra viena bėda. Niekas šito kalno nevadino Tauro vardu. Tiesiog per nesusipratimą jam prilipo buvusio sklypo savininko, Juzefo Teodoro Doroškevičiaus – Bufalo pavardė, o prieš 80 metų, keičiant pavadinimus, Bufalo kalnas pagal nutylėjimą virto Tauro kalnu. Tikrasis šio kalno vardas buvo Velnio kalnas. Jis paminėtas Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio 1441 m. sausio 7 d. privilegijoje. Dar vėliau vadintas „helovynišku“ vardu – Pamėnkalniu, kitaip tariant, Šmėklų kalnu.
Taigi, akivaizdu, kad Tauro kalno, netoli Lukiškių aikštės, tikrai nebūta.
Iki šiol spėliojama, kur vis dėlto Lietuvos valdovas, Gediminas, prieš susapnuodamas Geležinį Vilką, sumedžiojo taurą. Šią devyngyslę mįslė pabandė įminti ir archeologai. Čia atsakymą pakuždėjo trečioji Vilniaus pilis – Kreivoji pilis, kuri dabar yra pasislėpusi Kalnų parke. Bychovco kronika pasakoja ne tik Gedimino sapno legendą, bet ir nurodo, kad 1390 m. rudenį Vytautas, puldamas Vilnių kartu su kryžiuočiais, patrankas įkasė Tauro kalne ir iš ten apšaudė Kreivąją pilį. Tuo metu patrankos buvo gana šviežia karo inovacija ir efektyvus šūvis buvo įmanomas tik tiesia trajektorija ir iš maždaug 200–300 metrų atstumo.
Taigi, belieka gryna matematika. Vieną skriestuvo koją statome į Kreivąją pilį ir brėžiame 200-300 metrų apskritimą. Kalną, kurį užkabins apskritimas, ir bus tas tikrasis Tauro kalnas. Tik va, yra vienas klausimas, kur baigdavosi tos Kreivosios pilies įtvirtinimai?
Jeigu pagrindinės Kreivosios pilies sienos stovėjo ten, kur dabar yra Trijų Kryžių paminklas, tektų sutikti su archeologo Gedimino Vaitkevičiaus dar 2010 m. išsakyta mintimi, kad tikrasis Tauro kalnas yra dabartinis Stalo kalnas. Jeigu Kreivosios pilies įtvirtinimai tęsėsi iki pat dabartinės Olandų gatvės, įtikinamai skamba ir archeologo Vykinto Vaitkevičiaus 2023 m. pasiūlyta versija, jog Tauro kalnas – tai aukšta kalva prie Vilniaus laidojimo rūmų.
Jeigu vis dėlto Kreivosios pilies įtvirtinimų pabaiga buvo Stalo kalne, lieka dar vienas variantas – šiandien Bevardžiu vadinamas kalnas prie Olandų gatvės. Būtent šią versiją sustiprina ir 1866 m. Vilhelmo Zaharčiko fotografijos, darytos iš ne bet kur, o nuo Tauro kalno. Jas sugretinus su dabartinėmis panoramomis, akivaizdu, kad fotografuota nuo Bevardžio kalno.
Taigi ar pastačius Nacionalinę koncertų salę, neteks pervardinti kalno prie Lukiškių Pamėnkalnio ar Velniakalnio vardu?
#TrysVilniausPilys
Parengta pagal Vykintas Vaitkevičius „Senosios Vilniaus šventvietės“, In Šiaurės Atėnai. 2003-11-15, Nr. 676; Gediminas Vaitkevičius „Vilniaus įkūrimas“, 2010, p 56; Vykintas Vaitkevičius „Baltų šventvietės : prie Lietuvos saugomų teritorijų ištakų“, 2023, p. 20; Darius Kontrimas pranešimas „Legendos GPS: kur iš tikrųjų Gediminas sumedžiojo taurą?“, skaitytas 2025-05-07 Vilniaus pilių kupole. Nuotrauka: Antakalnio priemiesčio vaizdas nuo Tauro kalno, Vilhelma Zaharčikas, apie 1866 m., „Vilniaus albumas“ (Nr. 28), saugoma Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.
Atnaujinimo data: 2026-01-26
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre