Vilnius Tech kraštovaizdžio architektūros studentai Vilniaus pilyse ieškojo gyvų vandenų
Vilniaus pilys – tai ne tik kalvos. Be upių, vargu, ar būtų buvę pilių. Šiandien, kai Vilnių apgaubė žiemiškas baltas grožis mūsų gidė Miglė leidosi į pažintinę kelionę su Vilnius Tech Architektūros fakulteto kraštovaizdžio architektūros magistrantais. Ekskursija „Gyvi vandenys: Vilniaus pilių upės“ apie Lietuvos pagrindinėje tvirtovėje tekėjusių upių istoriją – jų senosios vagos, kismas ir lemiamas vandens vaidmuo formuojant ne tik pilių gynybą, bet ir jų kraštovaizdį.
Prieš 20 tūkstančių metų prasidėjusi, o prieš 10 tūkstančių metų pasibaigusi paskutinio ledyno – „Nemuno“ – epocha suformavo dabartinius Vilniaus reljefo bruožus: kalvas, slėnius, Nerį ir Vilnią (Vilnelę). Vilniaus pilių upės buvo gyvos – nuolat judėjo, keitėsi. Vienus pokyčius lėmė gamta, kitus – žmogaus rankos. Šiandien daugelis upių krantų tapo mėgstamomis pasivaikščiojimų vietomis, tačiau retas susimąsto, jog kai kuriais takais vaikštome virš buvusių upių vagų.