Plikųjų kalnų likimas: Kreivosios pilies vieta sovietiniuose brėžiniuose
Gegužės sekmadienį smalsuolių būrys rinkosi į ekskursiją „Nepastatytas Kalnų parkas: nei „tarano“, nei restorano“, kurios metu atsivėrė mažai žinomi faktai apie Kalnų parko istoriją ir sovietinius planus šiai vietai. Jeigu prieš 65 metus būtumėte paklausę vilniečio, kaip nueiti į Kalnų parką, jis veikiausiai būtų sutrikęs – iki pat 1950-ųjų ši vieta miestiečiams buvo žinoma kaip Jasinskių Altarija. Tai – buvusi bažnytinė teritorija, kurios pavadinimas sovietinei valdžiai nebuvo priimtinas. Taip Altarija buvo „išdievinama“ ir „sugamtinama“ – pervadinta Kalnų parku.
Ekskursijos metu dalyviai išgirdo apie 1957–1958 m. sovietinės valdžios planus teritoriją paversti darbininkų klasės poilsio oaze su estrada, restoranu, net „taranų“ trasa. Tačiau daugelis šių projektų taip ir liko brėžiniuose – teritorija liko žalia, užžėlė mišku ir, nors neatpažįstamai pasikeitusi, vis dar slepia buvusios Kreivosios pilies kalvų pėdsakus. Ekskursija kvietė prisiminti ne tik susprogdintą Trijų kryžių paminklą ir ištrintą Jasinskių Altarijos vardą, bet ir pažvelgti į tai, kaip ideologiniai sprendimai gali keisti miestovaizdį ir kolektyvinę atmintį.