Šeštadienio rytą pradėjome ant Vilniaus „stogo“

Saulėtą pavasario rytą susitikome prie Užupio gimnazijos ir patraukėme Altanos kalno link. Nedidelė kelionė, bet su daug istorijos po kojomis. Kylant kalbėjome apie kadaise šioje vietoje buvusią Ankstyvąjį Vilnių, apie ledyno paliktus reljefo pėdsakus, o stabtelėję prie skulptūros „Atspindžiai“, bandėme suprasti, kaip šiuolaikinis menas „kalbasi“ su sena Vilniaus istorija.

Buvo ir klausimų, kurie vis dar neduoda ramybės – ar tikrai Gediminas ilsisi Gedimino kapo kalne? Kur kadaise ėjo kelias, jungęs šią vietą su miestu? Kaip čia viskas atrodė, kai Vilnius dar tik kūrėsi? Žinoma, pasakojome ir ne taip seną isotriją ir apie ponią, kuri užsimanė auginti Altanoje apelsinus. Ir tada, pats gražiausias momentas. Užlipome į Altanos kalno bokštelį ir žvelgėme į dar bundantį miestą.

Atrodo, kad tokie pasivaikščiojimai niekada nebūna tik apie praeitį, jie kažkaip labai ir apie dabartį. Tad iki kitų susitikimų Vilniaus pilių rezervate.

Atnaujinimo data: 2026-03-31

Taip pat skaitykite:

Sekmadienį Vilniaus pilyse ieškota legendinių meistrų pėdsakų

Sekmadienio istorija: kai taktas matuojamas širdies dūžiais

Saulėtas šeštadienis Vilniaus pilyse: kai laikrodis buvo technologijų stebuklas

Nuo Altanos bokštelio iki Kreivosios pilies – dvi saulėto šeštadienio ekskursijos

Keturkojai istorijos liudininkai: „Thermo Fisher Scientific“ kolektyvas pažino Vilniaus pilių šunis