Saulėtą sekmadienį Vilniaus parako miesto pėdsakais
Saulėtą sekmadienį nuo paminklo Lietuvos valdovui Gediminui pajudėjome pažinti 1831 metais caro įrengtą ir iki 1878 metų veikusią Vilniaus tvirtovę bei jos parako miestą.
Jeigu viduramžiuose galybę demonstravo pilys, tai XIX amžiuje galią reprezentavo parakas, patrankos ir arsenalai. Ne veltui ceikhauzai buvo patys puošniausi kariniai pastatai. Juose buvo daugiau ampyro negu dvaruose.
1831 metų sukilimas pakeitė imperinės Rusijos požiūrį. Parakas, patrankos ir arsenalai turėjo tapti savo piliečių žudymo įtaisais, kurie pažabotų laisvės troškimą. Buvusi Vilniaus pilių teritorija apjuosta 4 m aukščio pylimais, juos juosė iki 2,5 m gylio kanalai, VU Botanikos sode įrengtas redanas, Altarijos kalvyne pastatyti galingi įtvirtinimai, o ant visų barbetų užkeltos patrankos, kurios buvo nukreiptos ne į priešus, o į vilniečius.
Taigi, artilerija demonstravo nebe galybę, o buvo skirta žudyti savo piliečius, t.y. miestiečius. Tokia situacija išliko iki pat 1878 metų. Kad būtų galima efektyviai apšaudyti sukilusius vilniečius, caras „suprojektavo“ net dabartinę Katedros aikštę.
Apie visa tai pasakota ir rodyta nemokamoje sekmadienio ekskursijoje „Vilniaus tvirtovė ir parako miestas“.