Sekmadienio ekskursija: kaip Vilniaus širdyje dingo piliakalniai
Šį sekmadienį įvyko paskutinė metų ekskursija. „Nepastatytas Kalnų parkas: nei „tarano“, nei restorano“ startavo nuo paminklo Lietuvos valdovui Gediminui – vietos, nuo kurios patogiausia pradėti pasakojimą apie Vilniaus pilių teritoriją. Kalnų parkas – tai ne tiek parkas, kiek kompromisas su praeitimi. Čia buvo Altarija, Plikieji kalnai, Kreivoji pilis, Trys Kryžiai. Sovietinė valdžia į tai pažiūrėjo paprastai: per daug istorijos. Sprendimas – taip pat paprastas ir jau išbandytas: pervadinti, tai, kas trukdo, nuimti, kryžius – susprogdinti, o viską likusį apsodinti medžiais. Miškas, kaip žinia, neklausia nepatogių klausimų. 1957–1958 m. Kalnų parkas klestėjo popieriuje. Projektai buvo ambicingi, funkcijos apgalvotos, poilsis suplanuotas. Realybėje laimėjo pats patikimiausias variantas – takai ir žaluma. Nei „tarano“, nei restorano, bet puiki vieta pamiršti, kad čia kadaise stovėjo Kreivoji pilis.
Taip Plikieji kalnai virto mišku Vilniaus širdyje, tai yra tyliu sprendimu, leidusiu praeitį tiesiog užgožti lapais, kad ji nekeltų pernelyg daug istorinių prisiminimų.
Atnaujinimo data: 2025-12-21
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre