Sekmadienio istorija: „juodoji ponia“, valdžiusi kofeinu ir geležine ranka
„Juodoji ponia“, valdžiusi kofeinu ir geležine ranka. Apie ją kalbėjo su pagarba arba tik įsitikinus, kad ji nestovi už artimiausių durų.
Viskas prasidėjo 1692 metais Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje, kur vos šešiolikos metų Ona Kotryna Sanguškaitė buvo sutuokta su Karoliu Radvila. Ji tapo dvylikos vaikų motina, tačiau tikrasis jos talentas atsiskleidė po vyro mirties, 1719 metais. Ona liko su karo nuniokotomis Radvilų valdomis ir milžiniška skola. Supratusi, kad vien iš grūdų skolų neišmokėsi, ji steigė manufaktūras, tiesė kelius, statė tiltus bei malūnus, kasė rūdą ir veisė galvijus. Jos valdose buvo liejamas stiklas, gaminamas porcelianas, krištolas, veidrodžiai, audžiami prabangūs audiniai.
Ji valdė tokiu principu: vienas dvaras augina javus, kitas gamina stiklą, trečias audžia, o juos jungia geri keliai. Ona pati asmeniškai tikrindavo sąskaitas, lįsdavo į mažiausias gamybos smulkmenas. Su ja bylinėtis teismuose niekas nenorėjo. Savo atkaklumu ji įvarydavo siaubą net patiems rūsčiausiems teisėjams.
Savo energijos variklį Ona palaikė juoda kava ir per mėnesį jos suvartodavo apie 1 kilogramą. Kramtė tabaką, mėgo šampaną ir Reino vynus. Buvo tikra gurmanė: 1746-ųjų pavasarį ji užsisakė skrynią saldžiųjų apelsinų, skrynią citrinų ir dvylika butelių gero Šampanės vyno. Austres bei kaštainius jai gabeno tiesiai iš Hamburgo, o sraiges kunigaikštienė veisė nuosavame rūmų sode.
Šalia pramonės ji nenuilstamai valdė ir Radvilų šeimos politiką ir aktyviai kišosi į sūnų reikalus, diktavo, ką remti, kur siųsti žmones, kada eiti į seimelius, o kada geriau „susirgti“ ir nepasirodyti.
Senatvėje ji miegodavo vos po tris valandas. Ankstyvą rytą skirdavo maldai, vėliau skaitydavo prancūzų istorinius veikalus ir Europos politikos apžvalgas. Pašnekovams pas ją tekdavo ateiti atlikus namų darbus, nes su Ona nepakako paplepėti apie orą. Tačiau turėdama geležinį gniaužtą ji negailėjo ir įspūdingų dovanų. Vienas ryškiausių jos žingsnių, tai misionieriams padovanoti Sanguškų rūmai Vilniuje. Kartu su rūmais vienuoliams atiteko sodai ir tvenkiniai.
Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė buvo valdinga, įžvalgi ir ištraukusi Radvilų giminę iš bankroto.
Parengta pagal: Šmigelskytė-Stukienė, R. „Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė (1676–1746)“. Orbis Lituaniae, 2020. Ir pagal: Svirskaitė, L. „Radvilų giminės kunstkameros: nuo vienaragio kūno dalių iki egiptietiškų mumijų“. LRT, 2023 m. Iliustracija: Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė, XVIII a. graviūra iš leidinio Icones familiae ducalis Radivilianae (1758). Ir Vilniaus Misionierių vienuolynas ir Viešpaties Žengimo į dangų bažnyčia.
Atnaujinimo data: 2026-07-26
Taip pat skaitykite:
Vilniečiai dieną pradėjo ant Vilniaus stogo, o tęsė tarp pilių sodų
Penktadienio vakaro ekskursija: kai Gediminaičių kovos persikelia į Vilniaus pilių kalvas
Nuo piliakalnių iki bokšto – kūrybiška stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Ką mums gali papasakoti praeitis?
Saltoniškėse šurmuliavo vaikų stovykla „Gatvės gyvos“ ir atskleidė Vilniaus pilių paslaptis