Sekmadienio istorija: gelbėjant Oną, padėjo ir legendos
Gelbėjant Oną, padėjo ir legendos.
Kadaise Vilniuje buvo dvi Šv. Onos bažnyčios. Viena dar Vytauto laikais stovėjo Gedimino kalno papėdėje, o kita iki šiol stovi Maironio gatvėje ir minima nuo 1501-ųjų. Istorikams jas supainiojus, antrajai bažnyčiai prilipo karališka biografija: neva ją pastatė Vytauto Didžiojo žmona Ona.
XIX a. pabaigoje ši painiava tapo genialia viešųjų ryšių kampanija. Tuo metu šventovės reikalai buvo prasti: skilinėjo sienos, sėdo pamatai. Gelbėti jos ėmėsi kunigas Jonas Juozapas Labokas. 1899 m. gavęs leidimą rinkti aukas, jis sulaukė spaudos palaikymo. Laikraščiai skelbė, kad bažnyčiai gresia griūtis ir „priminė“, kad ją dar 1392-aisiais pastačiusi Ona Vytautienė, o rūsiuose esą ilsisi kitos Vytauto žmonos Julijonos palaikai. Negelbėti bažnyčios būtų „nenuplaunama gėda“. Vilniuje kilus panikai, kad pastatas sugrius, Labokas ramino: „Jėzaus Kristaus bobutės bažnyčią“ vilniečiai dar tikrai lankys.
Bažnyčios gelbėjimas virto viso Vilniaus reikalu. Remontas išsipūtė iki 70 000 rublių projekto. Buvo stiprinami pamatai, mūras, atkuriamos architektūrinės detalės.
Aistrų ir kūrybinių dramų netrūko. Architektas Dziekonskis užsimojo bokštus išardyti ir permūryti iš raudono smiltainio, bet restauravimo komitetas tarė griežtą „ne“. Biržų Tiškevičių valdose surastas latvis meistras, rankomis dar gaminęs profilines plytas, nes fabrikinės buvo pernelyg lygios gotikai. Plytų pritrūko, tad bažnyčios smailėse atsirado betono. Varšuvoje pagaminti kryžiai dailininkui Ferdinandui Ruščicui pasirodė pernelyg žvilgantys auksu. Kryžius pardavė, o naujus Vilniuje pagal senas fotografijas nukalė inžinierius Vytautas Mošinskis.
Dosniai aukojo didikai Plateriai, Oginskiai, Tiškevičiai. Petro Vileišio fabrikas pagamino metalo detales. Vilniečiai pirko bilietus į labdaros koncertus, aukas rinko Zavadzkio knygynas ir Štralio cukrainės. Galiausiai surinkta apie 50 tūkst. rublių, kurių liūto dalį suaukojo patys vilniečiai.
Darbai baigti 1909 m., o gelbėjimo komitetas paskutinį kartą susirinko 1910-aisiais, minint Žalgirio mūšio 500-metį. Visi skirstėsi tikėdami, kad išgelbėjo Vytauto žmonos palikimą. Legenda suveikė tobulai. Jos dėka išsaugotu šedevru džiaugiamės iki šiol.
Parengta pagal: Rūta Janonienė, „Visuomenės indėlis restauruojant Šv. Onos bažnyčią XX a. pradžioje“, Acta Academiae Artium Vilnensis, 2011, Nr. 60, p. 203–219. Iliustracijoje: buvusios Šv. Onos bažnyčios vieta Vilniaus pilių teritorijoje ir Šv. Onos bažnyčia Maironio gatvėje.
Atnaujinimo data: 2026-11-15
Taip pat skaitykite:
Altanos kalnas ir Vilniaus aviacijos istorijos paslaptys: ekskursija kalnų mylėtojams
Kviečiame į šeštadieninę Altanos ekskursiją
Spalio mėnesį Vilniaus pilių teritorijoje užfiksuota daugiau kaip 32 tūkst. lankytojų
Trys klasės, trys edukacijos ir viena paslaptis – kaip muilas nugali bakterijas?
Sostų karai: Gediminaičių žūtbūtinis mūšis – istorija, kupina intrigų ir kovų dėl valdžios
