Sekmadienio istorija: Jogailaitė Habsburgų šachmatų lentoje
Kai pusseserė tampa tavo uošve.
Čekijos ir Vengrijos karalienė Ona buvo Jogailos proanūkė ir tikrų tikriausia Žygimanto Augusto pusseserė. Ona Jogailaitė augo Budos dvare, mokėjo bent keturias kalbas, buvo viena geidžiamiausių nuotakų Europoje.
Tik jos santuokos pradžia visai neromantiška. 1515 metais Vienoje susirinkę valdovai pradėjo dėlioti vaikus Europos dinastinėje šachmatų lentoje. Nutarta, kad Ona tekės už vieno iš Šventosios Romos imperatoriaus Maksimilijono I anūkų – Karolio arba Ferdinando. Už kurio konkrečiai, reikėjo pagalvot. Tad, būdama dvylikos, Ona ištekėjo net nežinodama, kuris bus jos vyras. Jaunikio vietą ceremonijoje užėmė pats imperatorius.
Galiausiai jai atiteko šviesiaplaukis, didelėmis akimis Ferdinandas ir 1521 metais susitikę jaunieji netikėtai virto viena gražiausių Renesanso porų. Ferdinandas Oną labai įsimylėjo. Ona sunkiai tilpo į nuobodų „pamaldžios karalienės“ rėmą. Ji puikiai jodinėjo, medžiojo, šoko, siuvinėjo auksu bei sidabru, garsėjo silpnybe laikrodžiams, to meto kosminio lygio inovacijai. Ferdinandas su ja tardavosi valstybės reikalais, o išvykdamas palikdavo vietininke.
Per maždaug 21 metus ji pagimdė 15 vaikų. Mylimiausią pirmagimę Elžbietą 1543 metais pora ištekino už Onos pusbrolio Žygimanto Augusto. Taip pusseserė tapo uošve. Deja, santuoka buvo tragiška ir Elžbieta mirė vos devyniolikos.
Politiniams interesams reikėjo tęstinumo, tad po antrosios Žygimanto Augusto žmonos Barboros Radvilaitės mirties jam buvo pasiūlyta kita Onos dukra Kotryna. Kotrynos laukė bevaikė santuoka, nemylintis vyras, grįžimas į Austriją ir ankstyva mirtis.
Ona viso to jau nebematė. Pagimdžiusi penkioliktąjį vaiką, 1547 metais Ona mirė vos 43-ejų. Ferdinandas daugiau nevedė. Užsiaugino barzdą ir iki gyvenimo galo dėvėjo juodus drabužius.
Parengta pagal: Lenka Bobková, „Ona Jogailaitė (1503–1547)“, Čekijos kraštų biografinis žodynas, Čekijos mokslų akademijos Istorijos institutas.
Iliustracija: Hans Maler zu Schwaz, Onos Jogailaitės portretas, 1519, aliejus ant medžio, Thyssen-Bornemisza muziejus, Madridas.
Atnaujinimo data: 2026-09-27
Taip pat skaitykite:
Nuo Altanos bokštelio iki Kreivosios pilies – dvi saulėto šeštadienio ekskursijos
Keturkojai istorijos liudininkai: „Thermo Fisher Scientific“ kolektyvas pažino Vilniaus pilių šunis
Ką pasakoja radiniai? Aiškinosi Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai
Vilniaus pilys prabilo istorijomis: penktokai mokėsi pasakojimo meno