Sekmadienio istorija: kur ieškoti Barboros Radvilaitės plytų?

Meilės lizdelis virto nakvyne vežikams ir arkliams.

Kadaise ant Neries kranto, tarp dabartinių Tilto ir Žygimantų gatvių, stovėjo didingi Radvilų rūmai. Juos supo vešlūs sodai ir žuvingi tvenkiniai. Ši vieta siejama su Barbora Radvilaite ir Žygimantu Augustu. Gaisrai ir karai padarė savo. Prieš 200 metų iš rūmų teliko griuvėsiai. 1828 metais Radvilų turto administratoriai nusprendė galutinai jų atsikratyt. Rūmų liekanos už 500 rublių parduotos kaip statybinė medžiaga.

Pirkėjas Fabijonas Kosobudskis jau kitais, 1829 metais, iš Radvilų rūmų plytų pasistatė didelius mūrinius užvažiuojamuosius namus už Aušros vartų, Aštriojo galo priemiestyje. Juos dar ilgai žmonės vadino „rūmais iš rūmų“. Namai buvo gerai žinomi mieste, laikraščiuose dažnai minėti tiesiog kaip orientyras, nė nenurodant tikslaus adreso. Pro čia į Vilnių traukė pirkliai, vežikai ir keliautojai. Vieni ieškojo nakvynės, kitiems reikėjo pašaro arkliams. Apatiniame Kosobudskio namų aukšte buvo galima įsigyti ir Vienos tipo karietą, jojamąjį žirgą ar anglišką balną.

Bajoras Kosobudskis, nusipirkęs gabalą Radvilų istorijos, buvo plačių užmojų žmogus: kur pažvelgsi, visur jo valdos. Iš istorinių planų žinoma, kad Kosobudskio sklypai plytėjo ir ten, kur dabar Liepkalnio stadionas. Čia pat jis turėjo karčiamą, jo žemėse garmėjo ir garsieji Aušros Vartų šaltiniai, tekėję mediniais vamzdžiais į vilniečių namus. Atseikėjo jis žemės ir stačiatikių bei sentikių kapinėms.

Kur tiksliai stovėjo namai iš „šlovingosios karalienės Barboros rūmų“ plytų, šiandien ne taip lengva atsekti. Jų vieta siejama su dabartiniais Aušros Vartų g. 27 ar 29 namais. XIX a. viduryje nutiestas geležinkelis ir vėlesnės namų rekonstrukcijos gerokai pakeitė šios vietos veidą. Vis dėlto po dabartiniais pastatais dar gali slypėti senųjų mūrų ar pamatų liekanos.

Iliustracija: Puškarnia, Radvilų rūmų griuvėsiai. M. Januševičiaus XIX a. pirmos pusės piešinys (pagal Pierre’o de Rossi 1790 m. piešinį), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parengta pagal: Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: „Mintis“, 2012. Ir pagal Birutė Rūta Vitkauskienė, „Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose. Istoriniai tyrimai“, Lietuvos istorijos institutas, 2010. Ir Vladas Drėma, „Dingęs Vilnius“, 2013 m. 

Atnaujinimo data: 2026-10-18

Taip pat skaitykite:

Sekmadienį trijų Vazų takais per barokinį Vilnių!

Šeštadienio ryte – Lauryno Gucevičiaus pėdsakais

Vilniaus pilys ir piliakalniai – istorijos atradimai pirmokams!

Gyvybės mokslų studentų pažintis su Kreivąja pilimi

Kviečiame šį sekmadienį 14:00 val. į ekskursiją „Baroko dinastija: trijų Vazų istorija“