2026-09-13

Sekmadienio istorija: meilė ir anapus grabo lentos

Meilė ir anapus grabo lentos. Žygimantas Augustas ir Barbora Vilniuje vėl dalijasi viena pagalve.

Tiksli jų vestuvių data nežinoma. Manoma, kad jie susituokė 1547 metų liepą, nors istorikai mini ir rugsėjį. Tuoktasi naktį, slapta, dalyvaujant vos keliems žmonėms: Barboros broliui Mikalojui Radvilai Rudajam, pusbroliui Mikalojui Radvilai Juodajam bei didikui Stanislovui Kęsgailai.

Susituokti buvo lengvoji dalis. Sunkiau buvo valstybei paaiškinti, kad santuoka įvyko ir niekas jos atšaukti neketina. Prieš 500 metų karalius turėjo vesti tą, kuri atneš turtus, sąjungas ir tinkamus paveldėtojus. Barbora neatitiko ne vieno punkto. Radvilaitė nebuvo pirmoji savo giminėje, sukėlusi karališkų vedybų skandalą.

Jos pro-pro-pro-baba, Elžbieta Granovska, 130 metų anksčiau tapo trečiąja Jogailos žmona. Ji taip pat nebuvo užsienio princesė, o vietos didikė ir dar našlė. Politiniam elitui ji atrodė visiškai netinkama. Praėjo daugiau nei šimtas metų ir Elžbietos palikuonė Barbora, taip pat našlė ir „tik“ vietos didikė, slapta ištekėjo už Jogailos proanūkio Žygimanto Augusto. Vėl netinkama nuotaka, vėl įsiutę didikai ir reikalavimai atsisakyti žmonos. Ir Jogaila, ir Žygimantas Augustas, buvo pasirengę trenkti durimis, atsisakyti karūnos ir trauktis į Lietuvą.

O už viso šio politinio triukšmo slypėjo tikra dviejų žmonių meilės istorija. Ir ją bene geriausiai pasakoja Barborai skirti žodžiai, įrašyti Vilniaus katedroje: „Mirė prieš laiką, bet nors ir būtų buvusi sena, Augustas būtų sakęs, kad mirė prieš laiką.“


Nuotraukoje: „Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė“ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje Vilniuje. Skulptorius G. Piekuras, architektė A. Gvildienė, 2026 m., rugsėjis. Parengta pagal: Bertold Merwin, Polskie listy miłosne od XV do XIX wieku (Lenkų meilės laiškai nuo XV iki XIX amžiaus), 1922; Przemysław Szpaczyński, „Porównanie Zygmunta III z Zygmuntem II Augustem“ („Žygimanto III ir Žygimanto II Augusto palyginimas“), 2018; Raimonda Ragauskienė, „Barboros Radvilaitės korespondencija“, 1999.