Sekmadienio istorija: Niutonas ir penki patiekalai pietums
Niutonas ir penki patiekalai pietums.
Šešiolikmetis bajoro sūnus ankstyvą rytą prabunda Sluškų rūmuose Vilniuje, išlenda iš po asmeninio baldakimo, užsimeta prabangų naminį chalatą ir ruošiasi dienai. Už lango tamsu, bet ant staliuko jau guli šviežias prancūziškas laikraštis. Po pusryčių jis diskutuos apie Europos politiką, per pietus sukirs penkis patiekalus, vėliau mokysis matematikos, geografijos, prancūzų kalbos, šokių ir braižys fortifikacijų brėžinius. Tiesa, 17:00 valandą jaunasis bajoras jau turi būti savo kambaryje. Tėvams griežtai rekomenduojama neimti jo namo net per atostogas, kad jaunuolis „neįgytų nereikalingos laisvės“.
Tai prieš 300 metų įkurtos Vilniaus pijorų kolegijos kasdienybė.
Pijorai buvo katalikų vienuoliai, tačiau tikrasis jų „darbas“ buvo mokykla. Tai buvo daugiau nei švietimo įstaiga. Ji veikė kaip politikos akademija, manierų mokykla ir būsimo valstybės veikėjo ugdymo laboratorija. Už solidų 55 raudonųjų auksinų metinį mokestį bajoraitis gaudavo atitinkamą servisą: penkis patiekalus pietums, tris vakarienei, pusryčius, pavakarius, vaisių, o tam tikromis progomis net vyno. Į kainą įėjo šildymas, žvakės, muilas, gydytojo priežiūra, kirpėjas, kamerdineris, kolegijos arkliai, pramogos, laikraščiai, arbata ir cukrus susirgus.
Tačiau ne viskas buvo įskaičiuota. Už skalbimą, drabužių taisymą, batus, kojines, plaukų pudrą ir pomadą tėvams tekdavo mokėti papildomai. Jaunasis bajoras turėjo atsivežti pažymėtus baltinius, patalynę, stalo įrankius, žvakidę su žnyplutėmis, dubenį praustis, rankšluosčius ir net baldakimą lovai.
Bet didžiausia Vilniaus pijorų kolegijos naujovė slypėjo ne penkiuose patiekaluose, o mokymo programoje. Jauną žmogų reikėjo išmokyti mąstyti. Užuot kalę dogmas, jaunuoliai tyrinėjo Niutono fiziką, atliko laboratorinius bandymus ir įsisavino „eretišką“ tiesą, kad Žemė visgi sukasi aplink Saulę. Šalia klasikinių disciplinų buvo mokoma civilinės ir karinės architektūros, fechtavimo, piešimo, muzikos, šokių ir karinės rikiuotės.
Absolventai turėjo perimti valstybės vairą, tapti pareigūnais ir politikos strategais. Pijorai šventai tikėjo, kad lyderį formuoja visuma: žinios, disciplina, manieros, apranga ir gebėjimas valdyti savo norus. Šių vienuolių sumanymas buvo ambicingas: jeigu nori pakeisti valstybę, pradėk nuo jaunimo.
Parengta pagal: Kazimierz Puchowski, „Vilniaus pijorų Collegium Nobilium. Ištakos ir kontekstai“, XVIII amžiaus studijos, t. 5, 2019, p. 107–143. Ir Asta Vaškelienė, „Etiketas ir buitis reformuotoje XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pijorų edukacijoje: lyginamasis tyrimas“, XVIII amžiaus studijos, t. 4, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. Iliustracija: Juozapas Čechavičius, Sluškų rūmai Vilniuje, 1873 m.; Joseph Wright of Derby, „Filosofas skaito paskaitą apie Saulės sistemos modelį“, 1766 m.