Sekmadienio istorija: prieš 500 metų gimė Kotryna Jogailaitė

Prieš 500 metų gimė karalaitė „stirnos akimis“, bet kietu stuburu. Ji nepaliko meilės legendų, tik milžiniško kraičio sąrašą ir knygų vertą gyvenimą. Be Kotrynos Jogailaitės Lietuvos valdovų istorija būtų kitokia.

Krokuvoje gimusi Kotryna Vilniuje lankėsi triskart: dvejų su tėvais, keturiolikos bei 1556-aisiais, brolio pakviesta ir čia gyveno šešerius metus iki vedybų. Jos vaikystė pasaka nekvepėjo. Motinai Bonai Sforcai rūpėjo politika, vyresnėlė Izabelė ir įpėdinis Žygimantas Augustas. Jaunėlės liko šešėlyje: Sofija ištekėjo 34-erių, Kotryna 35-erių, Ona tik perkopusi penkiasdešimt.

Kol Žygimantas Augustas dėl aistringos meilės Barborai Radvilaitei drebino sostą, seserys laukė savo eilės. Į jas brolis žvelgė šaltai ir iki grabo lentos neatleido priešiškumo Barborai.

Piršlių gražuolei Kotrynai netrūko. Tačiau, jei ne Livonijos karas, brolis veikiausiai būtų palikęs ją netekėjusią. 1560-aisiais Vilniuje pasirodė Ivano Rūsčiojo pasiuntinys prašyti Kotrynos rankos. Caras vedybomis taikėsi į LDK sostą ir Livoniją. Tris savaites Kotryna vaikščiojo po rūmus apsiverkusi. Derybos žlugo, bet caras ir toliau svaigo parsigabenti ją į Kremlių.

Nors 35-erių Kotryna vedybų rinkoje jau laikyta per sena, 1562-ųjų spalį Vilniaus katedroje ji skubotai ištekėjo už 11 metų jaunesnio Suomijos kunigaikščio Jono Vazos. Žiemai artėjant užsienio delegacijos nebuvo kviestos. Dar vestuves lydėjo blogi ženklai: turnyre nuo ieties krito riteris, o ryte prie Žemutinės pilies vartų prilipdytas valdovą įžeidžiantis raštelis sukėlė sumaištį.

Jono ekspertai Vilniuje pedantiškai aprašė kraitį, vertą per 100 000 talerių, ketvirtadalį metinių valstybės pajamų. Į šiaurę Kotryna išsivežė 59 asmenų palydą, paauksuotas taures, sidabrinius indus, deimantais, smaragdais ir rubinais nusagstytus papuošalus, sukneles, aksomo, atlaso, sabalų kailių, šilkinę patalynę, baldakimus, baldus, kilimus, veidrodžius, laikrodžius ir net šventintą vandenį. Kai po 2,5 mėn. jaunieji pasiekė Turku pilį Suomijoje, vietinių akys iššoko iš nuostabos. Jonui teko surengti kraičio parodą.

Vėliau prabangą pakeitė septyneri pragaro metai: ketveri nelaisvėje, pirmagimės mirtis ir Ivano Rūsčiojo teroras.

Ir čia suveikė Bonos genai: Kotryna nepalūžo, mobilizavosi, demonstravo neįtikėtiną gyvybingumą. Būdama vyresnio amžiaus, pagimdė tris vaikus ir visaip palaikė savo vyrą. Pora ne tik atsilaikė, bet ir tapo Švedijos karaliais. Kotryna iki šiol vadinama Renesanso karaliene. Ji turėjo įtakos šalies politikai, vyrui skiepijo iš motinos paveldėtą meninį skonį, o sūnų Zigmantą rengė Lietuvos ir Lenkijos sostams.

Jo triumfo ji nesulaukė, tačiau sūnus ir anūkai abi valstybes valdė dar 80 metų.

Parengta pagal: Rūta Janonienė, „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, Lietuvos pilys, 2006, Nr. 1 (2005), p. 23–32. Iliustracija: Lukas Kranachas Jaunesnysis, Kotrynos Jogailaitės portretas. Apie 1553–1556 m. Čartoriskių muziejus, Krokuva.

Atnaujinimo data: 2026-11-01

Taip pat skaitykite:

Šeštadienį fakelų šviesoje „Vilniaus pilių legendos“

Trys pilys, vienas miestas ir daugybė neatskleistų istorijų

Šeštadienį (2026-10-31) vakaro ekskursija su fakelais „Vilniaus pilių legendos“

Savanorių pagalba tvarkant Vilniaus pilių rezervato aplinką

Iki pirmos klasės dar metai, o piliakalnių istorija – jau šiandien!