2026-03-22

Sekmadienio istorinis „saldainis“: apie Vilniaus cirkus

Meras be cirkų, bet Vilnius su cirkais.

Vienas iš seniausių „cirkų“ yra ne bet kur, o pačiame Vilniaus centre, kur dabar stovi Kalnų parko estrada. Jeigu tiksliau, tai termoerozinė raguva. Kai visa Lietuva buvo po ledu, prieš daugiau kaip 20 tūkst. metų Vilniaus pilių kalvos nebuvo padengtos ledynu.

Čia plytėjo arktinė dykuma, o kalvų gruntą kaustė amžinas įšalas. Žirmūnuose pradėjus tirpti ledynams, susiformavo Neris, kuri savo pločiu driekėsi nuo Gedimino kalno iki pat televizijos bokšto. Tuo pačiu metu Kalnų parke pradėjo tirpti įšalas. Tūkstantmečius stovėjusios tvirtos kalvos virto lyg skysta košė. Šaltos naktys, šiltos dienos išjudino Vilniaus pilių kalvas, o jų šlaitai nučiuožė į ką tik atsivėrusią plačią Neries vagą. Lyg manų košė iš pasvirusios lėkštės.

Taip dabartinės Kalnų parko estrados vietoje susiformavo dubens formos Dainų slėnis, kurį geologai „mandrai“ vadina termoerozine raguva. Ši raguva turi brolį. Jis „gyvena“ Gariūnuose. Šiandien, norint apsaugoti sufozinį cirką, čia įsteigtas draustinis. Nuo jo į vakarus plyti didžiausias Lietuvos turgus.

Cirkas – tai gamtos suformuotas slėnis, kuris savo forma primena ne koridorių, o gilią lėkštę. Viename iš seniausių Vilniaus „lėkščių“ prasidėjo ir Vilnius kaip miestas. Būtent Kalnų parke stovėjo trečioji Vilniaus pilis – Kreivoji pilis.


Parengta pagal: Jonas Satkūnas, „Vilniaus kalnų tvėrimasis. Drama prie ledyno“. Vilniaus vardo paminėjimui – 700. Vilnius, p. 5. Iliustracija: Altanos kalnas, nors autorius nurodo Bekešo kalnas (fot. R. Augūnas. Alpinistų treniruotė),1964 m.