Sekmadienio istorinis „saldainis“: kaip tapti karaliene du kartus?
Kaip tapti karaliene du kartus? Labai paprasta: dvejos vestuvės ir vienos laidotuvės.
Lygiai prieš 380 metų, kovo mėn., Abiejų Tautų Respublikoje vėl ištiko vadinamasis „Bonos Sforcos sindromas“ – bajorijos nepasitikėjimas pernelyg aktyviomis valdovėmis.
Atsirado moteris, kuri galėjo su Bona rimtai pasivaržyti. Tai buvo prancūzė Liudvika Marija Gonzaga, su barokiniu „minkštu smakru“, anuomet laikytu grakštumo ženklu.
Ji gimė Burgundijoje. Jos krikštatėviai – Prancūzijos karalius Liudvikas XIII ir jo motina Marija Mediči. Jaunystėje Liudvika Marija įsimylėjo Prancūzijos karaliaus brolį, tačiau ši sąjunga dvarui pasirodė politiškai pavojinga. Vietoj vestuvių princesė atsidūrė kalėjime. Vėliau, kitas jos mylimasis buvo apkaltintas sąmokslu prieš karalių ir 1642 metais nukirsdintas. Prancūzai nusprendė šią pernelyg energingą princesę eksportuoti. Ji buvo pasiūlyta kaip žmona Abiejų Tautų Respublikos valdovui Vladislovui IV Vazai.
Respublikoje naujosios karalienės vardą teko šiek tiek „pakoreguoti“ dėl religinių priežasčių. Prancūziškas Marie Louise tapo Liudvika Marija, nes tuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje vardas Marija buvo laikomas pernelyg šventu kasdieniam vartojimui – rezervuotas tik Jėzaus Motinai.
Pirmasis susitikimas su vyru tapo dvaro skandalu. Karalius garsiai komentavo savo žmonos išvaizdą, per vestuves beveik su ja nekalbėjo, o vakarui pasibaigus buvo išneštas į savo kambarius, nes sunkiai vaikščiojo. Santuoka su sergančiu Vladislovu atnešė nemažai nusivylimų. Tačiau Liudvika Marija buvo ne iš tų, kurios laukia, kol jomis susižavės.
Karalienė greitai tapo viena įtakingiausių moterų valstybėje. Net karalius buvo nuo jos priklausomas, nes, nuolat skesdamas skolose, jis skolindavosi pinigų iš žmonos. Po kelių metų Vladislovas mirė, tačiau čia istorija tik įsibėgėjo. Našlė karalienė prisidėjo, kad valdovu taptų Vladislovo brolis Jonas Kazimieras Vaza, ir netrukus pati už jo ištekėjo. Taip Liudvika Marija tapo vienintele moterimi Lietuvos istorijoje, buvusia dviejų iš eilės valdžiusių brolių karalių žmona.
Su Jonu Kazimieru ji pagaliau parodė visą savo politinį talentą. Ji aktyviai dalyvavo valstybės valdyme, kurė reformas, rėmė diplomatiją, kultūrą, prisidėjo prie pirmojo laikraščio atsiradimo. Jei XVII amžiaus Abiejų Tautų Respublika būtų turėjusi Ministrą Pirmininką, juo greičiausiai būtų buvusi būtent Liudvika Marija.
Tai buvo moteris, kuri, užuot tik nešiojusi karūną, bandė dar ir perprogramuoti valstybę.
Parengta pagal: Kopiniak, Marta. „Ludwika Maria Gonzaga – długa droga na polski tron“, Histmag. org, 2018. Iliustracijos: Vladislovo IV Vazos portretas su šarvais, Giacinto Campana (priskiriamas), apie 1646 m., Vavelio pilis; Liudvikos Marijos Gonzagos portretas, Justus van Egmont, 1646 m., Versalis; Jono II Kazimiero portretas su grandininiais šarvais, nežinomas autorius, XVII a. antroji pusė, Vilanovo rūmų muziejus.
Atnaujinimo data: 2026-03-17
Taip pat skaitykite:
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre
Stovyklautojų diena: Gedimino miestas ir Kreivoji pilis
Sekmadienio (2026-06-14) ekskursija „Baroko dinastija: trijų Vazų istorija“