Sekmadienio istorinis „saldainis“: Vilniaus antrasis bandymas ir užbetonuota atmintis

Kai vaikštinėjame Stiklių ar kitų siaurų gatvių vingiais, esame visiškai tikri – štai jis, senasis Vilnius. Tačiau Gedimino laikais tikrasis Vilnius driekėsi visai kitur. Ten, kur šiandien ieškome ne istorijos, o parkavimo vietos.

Pirmieji vilniečiai gyveno nedideliuose, mediniuose, vieno aukšto pastatuose, kurie šiandien labiau primintų jaukias pirteles ant ežero kranto. Šios „pirtelės“ plytėjo ten, kur dabar kyla funikulierius į Gedimino kalną, juosė kalną iš šiaurinės pusės ir driekėsi Antakalnio kryptimi, dabartinio Kalnų parko link.

O viskas prasidėjo dar 1271 metais. Spėjama, kad pirmąjį senamiestį kaip valdovo dvarą pradėjo statyti Traidenis, šiaurinėje Gedimino kalno papėdėje iškirtus lapuočių mišką. Tyrėjai mano, kad jau po dvidešimties metų, Gedimino tėvo Pukuvero laikais, apie 1297 metus, čia užbaigiama statyti medinė Vilniaus Aukštutinė pilis, kurią šiandien vadiname Gedimino.

Kol visas Vilnius glaudėsi prie Gedimino kalno ir siekė Kalnų parko aukštumas, kuriose, anot Jogailos, stovėjo trečioji – Kreivoji pilis, miestas turėjo ir savo pirmąjį „miegamąjį rajoną“. Jis buvo ten, kur šiandien taip užtikrintai rodome senamiestį – dabartinės Bokšto gatvės rajone, istoriniuose dokumentuose vadintas Rusėnų miestu. Lyg savotiškas tų laikų „China Town“: saugiu atstumu nuo pilių, bet pakankamai arti valdovo rūmų gandams.

Spėjama, kad dabartinį Vilniaus senamiestį „sukūrė“ Lietuvos valdovas Jogaila, nusprendęs pastatyti pirmąją parapijinę Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią, ir taip ateities kartoms užduodamas toną marširuoti Pilies gatve, Rotušės ir Aušros Vartų link.

Tad kitą kartą, kai keiksitės nerasdami vietos automobiliui prie Kalnų parko, nurimkite: jūs ne sukate ratais, o dalyvaujate Vilniaus ištakose.

Parengta pagal Gediminas Vaitkevičius „Vilniaus tapsmas“ // „Miestų praeitis“, vol. 2. ir Artūras Dubonis „Sostinė“ In „Lietuvos istorija“, tomas 3, 2011, p. 322-327. Funikulieriaus vietoje vieni iš seniausių Vilniaus pastatų buvo atrasti archeologo Gintauto Striškos dėka, 2003 metais. Iliustracija: Vilniaus pilys iš šiaurės (Dariaus Kontrimo fotografija).

Atnaujinimo data: 2026-04-19

Taip pat skaitykite:

Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme

Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis

Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre

Stovyklautojų diena: Gedimino miestas ir Kreivoji pilis

Sekmadienio (2026-06-14) ekskursija „Baroko dinastija: trijų Vazų istorija“