Sekmadienio istorija: paauglys, tapęs vyskupu
Paauglys tapo vyskupu.
Kai paaugliai paprastai kremta mokslus, Lietuvos valdovo Zigmanto Vazos ketvirtas sūnus, karalaitis Karolis Ferdinandas Vaza, kuriam tebuvo 11 metų, gavo valdyti Vroclavo vyskupystę. Nors karalaitis vyskupo titulą turėjo, tačiau per visą gyvenimą jis taip ir nebuvo įšventintas nei kunigu, nei vyskupu. Sakramentines jo pareigas atlikdavo kiti dvasininkai.
Karoliui Ferdinandui netrūko išsilavinimo. Karalaitis kalbėjo keliomis kalbomis, studijavo filosofiją, teologiją, gamtos mokslus, domėjosi muzika, teatru ir karo dalykais. Jis turėjo asmeninę biblioteką, archyvą, išlaikė muzikantų kapelą. O laisvalaikiu ravėjo daržus. Amžininkai liudija, kad darbas sode jam buvo viena didžiausių atgaivų.
Aplinkinius stebino karalaičio taupumas. Vienas turtingiausių valstybės princų pats kruopščiai vedė savo buhalteriją. Galima tik įsivaizduoti, kaip karaliaus sūnus vakare prie žvakės tikrina sąskaitas ir mintyse svarsto, kur dingo dar keli pinigėliai.
Vienais metais Vilniaus jėzuitai atsidūrė tokioje finansinėje duobėje, kad jiems teko užstatyti net Šv. Kazimiero bažnyčios sidabrinius reikmenis. Taupusis princas Karolis Ferdinandas situaciją išgelbėjo, skirdamas net 40 000 lenkiškų florinų. Už šią sumą jėzuitai grąžino skolas, išpirko sidabrą, sutvarkė Šv. Kazimiero bažnyčios stogą. Už tai karalaitis Vaza buvo pelnytai įrašytas į didžiųjų bažnyčios fundatorių gretas.
Tiesa, ambicijų Karoliui Ferdinandui irgi netrūko. 1648 m., mirus jo broliui, valdovui Vladislovui IV, Karolis Ferdinandas kandidatavo į Abiejų Tautų Respublikos sostą. Vis dėlto karūna atiteko kitam broliui, Jonui Kazimierui Vazai.
Karolis Ferdinandas mirė 1655 metais, pačioje „Tvano“ pradžioje, kai Abiejų Tautų Respubliką užgriuvo priešų armijos. Jo visą gyvenimą iki skatiko kaupti turtai ilgai neužsigulėjo. Didžioji jų dalis atiteko broliui Jonui Kazimierui ir tiesiogiai nugulė į tuo metu labai skylėtą karinį valstybės biudžetą.
Parengta pagal: Neringa Markauskaitė, „Vilniaus profesų namų ir Šv. Kazimiero bažnyčios fundacijos tyrinėjimai“. Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 30, 2003, p. 18–37. Iliustracija: Karolis Ferdinandas Vaza vaikystėje ir vėliau kaip Vroclavo vyskupas. Fone Vilniaus panorama su Šv. Kazimiero bažnyčia.
Atnaujinimo data: 2026-09-20
Taip pat skaitykite:
Nuo Altanos bokštelio iki Kreivosios pilies – dvi saulėto šeštadienio ekskursijos
Keturkojai istorijos liudininkai: „Thermo Fisher Scientific“ kolektyvas pažino Vilniaus pilių šunis
Ką pasakoja radiniai? Aiškinosi Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai
Vilniaus pilys prabilo istorijomis: penktokai mokėsi pasakojimo meno