Senovės baltų dievai ir Šventaragio slėnio paslaptys
Šią savaitę kartu su dviem penktokų klasėmis iš Vilniaus P. Vileišio progimnazijos nusikėlėme į senovės laikus – ten, kur mūsų protėviai garbino medžius, upes ar akmenis. Kalbėjome apie Perkūną, kuris nelabai mėgsta melagius, Žemyną, globojančią viską, kas auga, Medeiną, saugančią miškus, ir Laimą, kuri kartais pasirodo net gegutės pavidalu. Vaikai sužinojo, kad net bebras senovėje buvo toks paslaptingas ir dieviškas, jog jo vardo garsiai tarti buvo nevalia – todėl jis vadintas tiesiog „Tas, kuris neria“. Aptarėme senovės žmonių požiūrį į gamtą, ugnį ir vėlių pasaulį. Priminta ir Šventaragio slėnio paslaptis – juk galbūt būtent ten, kur dabar stovi Vilniaus katedra, kadaise Perkūno šventykloje liepsojo aukuro ugnis.
Pabaigoje pasikalbėjome apie tai, kad Vilniaus pilių kalnai tebėra gyvi – net ir šiandien čia galima sutikti žmonių, kurie išpažįsta protėvių tikėjimą ir atlieka senovinius ritualus šventvietėse.
Atnaujinimo data: 2025-10-10
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre