2025-12-31

Kai istorija yra skaitoma: Vilniaus pilių „Facebook“ 2025 metų apžvalga

Šiais 2025 metais Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos „Facebook“ paskyra ir toliau buvo vienas svarbiausių komunikacijos kanalų, per kurį Vilniaus pilių istorija pasiekė auditoriją Lietuvoje ir už jos ribų. Metų rezultatai parodė, kad nuoseklus darbas su turiniu gali būti veiksmingas ir be intensyvios reklaminės sklaidos.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Vilniaus pilių „Facebook“ turinys buvo peržiūrėtas 3 088 655 kartus. Daugiau nei 2,3 mln. peržiūrų buvo pasiektos be reklamos, rodant stabilų ir ilgalaikį auditorijos susidomėjimą skelbiamu turiniu. Per metus fiksuotos 42 141 reakcijos – komentarai ir pasidalijimai, taip pat 19,1 tūkst. nuorodų paspaudimų.

Pastebimai augo būtent nuorodų paspaudimų skaičius (+55,8 %). Tai leidžia manyti, kad skaitytojai vis dažniau renkasi neapsiriboti trumpu įrašu socialiniame tinkle ir ieško išsamesnės informacijos Vilniaus pilių svetainėje ar kituose šaltiniuose. Per metus „Facebook“ paskyra sugeneravo 91,7 tūkst. apsilankymų, o naujų sekėjų skaičius siekė 2 670 – šie skaičiai rodo palaipsnį, bet tvarų bendruomenės augimą.

2025 m. pabaigoje Vilniaus pilių „Facebook“ paskyrą sekė 20 438 žmonės. Auditorijos struktūra per metus iš esmės nekito. Didžiausią jos dalį sudaro 35–54 metų amžiaus žmonės – kultūra, istorija ir paveldu besidomintys skaitytojai. Moterys sudaro apie 61 %, vyrai apie 39 % auditorijos. Daugiau nei pusė sekėjų gyvena Vilniuje, tačiau paskyra pasiekia ir Kauną, Klaipėdą bei užsienyje gyvenančius lietuvius ir Lietuvos istorija besidominčius skaitytojus Jungtinėje Karalystėje, JAV, Lenkijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.

2025 metais ypač aiškiai matėsi, kad svarbus ne tik pats istorinis faktas, bet ir tai, kaip jis papasakojamas. Daugiausia skaitytojų pasiekė tie įrašai, kuriuose istorija pateikiama trumpai, intriguojančiai ir su mintimi. Auditoriją labiau traukė ne datos ar formalūs pranešimai, o gyvas, argumentuotas ir lengvai skaitomas pasakojimas apie praeitį.

Skaitomiausias metų įrašas – „Šveicariškas išradimas, išgelbėjęs Gediminaičius“ – pasiekė daugiau nei 174 tūkst. peržiūrų. Nedaug nuo jo atsiliko pasakojimas „Žalgirio mūšyje Vytautui buvo „du šimtai metų““, sulaukęs beveik 169 tūkst. peržiūrų. Didelio susidomėjimo sulaukė ir įrašas „Nėra katinų – nėra ir civilizacijos“, kurį peržiūrėjo daugiau nei 116 tūkst. žmonių, bei istorinis pasakojimas „Ėmė ir suvalgė valstybę. Lygiai prieš 230 metų…“, pasiekęs per 106 tūkst. peržiūrų. Penketuką užbaigė įrašas apie XVIII a. kelionių realijas – „Atšilo oras, nebėr kelionių. Vasarą 1784 metais…“, kuris taip pat perkopė 90 tūkst. peržiūrų ribą.

Svarbi Vilniaus pilių FB paskyros vieta ir tarp kitų kultūros institucijų socialinių paskyrų. 2025 m. gruodžio pabaigoje, per paskutines 28 dienas, rezervato „Facebook“ puslapis pasiekė 19,5 tūkst. puslapio patiktukų, nors tuo laikotarpiu buvo paskelbti vos keturi įrašai. Tai leidžia kalbėti apie kryptingą ir apgalvotą komunikaciją, kai auditorija reaguoja ne į turinio kiekį, o į jo kokybę.

„Facebook“ statistika rodo, kad Vilniaus pilių istorija geba būti aktuali, įdomi ir plačiai skaitoma. O socialiniai tinklai tapo erdve ne tik informuoti, bet ir nuosekliai pasakoti apie Vilniaus pilių teritoriją kaip gyvą, daugiasluoksnę istorinę erdvę, kuri įdomi tiek specialistams, tiek platesnei visuomenei.

Nuotrauka Dariaus Kontrimo. Kitos iliustracijos iš 2025 metų FB postų: 1. XV a. dubeniniai kokliai iš Vilniaus Žemutinės pilies. „Lietuvos viduramžių archeologija“ / Albinas Kuncevičius, Versus aureus, 2005, 147 p. 2. Kadras iš filmo „Šimtamečių godos“, 1969 m. 3. Iliustracija iš parodos „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“, Valdovų rūmai, 2023. 4. Nežinomas fotografas, grupė žmonių prie Rusijos imperatorės Jekaterinos II paminklo Vilniaus Katedros aikštėje 1904 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus eksponatas, Limis.lt nuotrauka.