Vabzdžių karalystės: mažieji tvirtovių gynėjai
Skruzdės šių „pilaičių“ nesirinks, bet boružėms jos puikiai tiks. Lietuvoje žinoma 56 boružių rūšys, ir jos, turbūt, vieninteliai vabalai, niekam nekeliantys baimės ar pasibjaurėjimo. Boružės neskuba pabėgti nuo žmogaus, o paimtos ant delno, dažnai apsimeta negyvomis, kol suranda vietą pakilti į dangų. Jų ryškios spalvos įspėja apie neskanumą, o prireikus, jos išleidžia geltoną „pieną“.
Šiandien Vilniaus pilių kupolas pilnas vaikų, kurie kartu su gamtininke Edita Medeina (https://www.medeinos.lt/) gamina vabalų pilis.
Vabzdžių kolonijos, kaip ir žmonių pilys yra organizuotos hierarchiškai. Pilies gyventojai ir gynėjai veikė pagal griežtą hierarchiją:valdovas vadovavo, o kariai ir tarnai vykdė savo pareigas. Panašiai, vabzdžių kolonijose, pavyzdžiui, skruzdėlių ar bičių, taip pat yra aiškiai apibrėžta hierarchija. Karalienė yra svarbiausia, ji deda kiaušinius, o darbininkės ir kareivės atlieka įvairius darbus, tokius kaip maisto paieška, gynyba ir palikuonių priežiūra.
Tiek vabzdžiai, tiek pilių gynėjai kuria sudėtingus planus savo apsaugai. Pilys buvo statomos kaip tvirtovės, turinčios storas sienas, bokštus, griovius ir slaptus praėjimus, kad apsaugotų gyventojus nuo priešų. Vabzdžiai taip pat stato sudėtingus lizdus, urvus ar korius.
Vabzdžiai, kaip ir pilių gyventojai turi išvystytas gynybos sistemas. Pilies gynėjai naudojo įvairius gynybos būdus, pavyzdžiui, pilti verdantį vandenį ant priešų, šaudyti iš lanko. Panašiai vabzdžiai turi daugybę būdų apsiginti nuo priešų. Pavyzdžiui, skruzdėlės gali išskirti medžiagas, kurios įspėja kitus apie pavojų, arba kareivinės skruzdėlės turi stiprius žandikaulius, skirtus priešams nugalėti.
Dirbtuvės prabėgo greitai, o vaikai išsineša savo kūrinius, pasirengę tyrinėti vabzdžius savo namuose. Dėkojame visiems dalyvavusiems.
