2026-02-22

Valstybės pavasaris prasideda klasėje

Valstybės pavasaris prasideda klasėje.

Abiejų Tautų Respublikos užgrobimas nebuvo tylus išnykimas. Po pirmojo teritorijų užgrobimo 1772 metais Respublika vis dėlto liko gyva ir dar didelė. Atsirado viltis sustiprėti. Išgyvenus šoką, net ir ta bajorų dalis, kuri iki tol nesikišo į valstybės reikalus, ėmė suprasti, kad neutralumas negarantuoja saugumo. Pradėta galvoti apie stiprėjimą visomis kryptimis, apie bendrą interesą, kuris turi būti aukščiau už asmeninį dvarą.

Beveik 20 metų judėta tinkama kryptimi. Aiškiai apibrėžti tikslai, stiprinti finansai ir kariuomenė. O 1791 metais priimta Konstitucija parodė, kad Respublika ne byra, o modernėja. Po pirmojo teritorijų praradimo suvokta dar viena tiesa: valstybę saugo ne tik kariuomenė. 1773 metais įkurta Edukacinė komisija – viena pirmųjų švietimo ministerijų Europoje. Pakeistas ugdymo turinys. Sustiprintas istorijos, teisės, ekonomikos mokymas, išplėstas užsienio kalbų mokymas, žadinta pilietinė atsakomybė. Kitaip tariant, pradėta ugdyti piliečius. Švietimas tapo būdu statyti valstybę.

Ir tai suveikė. Jau 1788 m. Seime iš 174 atstovų net 62 buvo „homines novi“ – visiškai nauji veidai, iki tol nedalyvavę Seimo darbe. Tai buvo ženklas, kad ateina nauja karta, naujas mąstymas. Visa tai, žinoma, nepatiko kaimynėms. Tai signalizavo Respublikos stiprėjimą. Reikėjo sustabdyti reformas ir kartu parodyti, kad toks stabdymas vyksta iš vidaus. Buvo ieškoma nepatenkintųjų, kuriems naujoji tvarka ribojo jų įtaką ir galią. Ir, kaip įprasta, tokių ilgai ieškoti nereikėjo.

Valstybės retai „žlunga“ savaime. Jas prieš tai reikia išsekinti rietenose. Suskaldyti viduje, supriešinant tarpusavyje. Tai padaryti sunkiau, kai valstybę sudaro sąmoningi, plataus akiračio piliečiai. Todėl valstybės pavasaris prasideda klasėje.


Parengta pagal dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitą „Kaip sunaikinamos valstybės: Abiejų Tautų Respublikos atvejis“, Valdovų rūmai, 2025 m. Nuotrauka iš mūsų edukacijų.