Viduramžių švara: „blogas oras“, kvapai ir mobilios valdovų vonios
Šiandien viešėjome Vilniaus Naujininkų progimnazijoje pas šeštokus ir trumpam persikėlėme į laikus, kai rankų dezinfekantas dar nebuvo išrastas, o nuomonės apie švarą buvo labai „kūrybingos“. Kalbėjomės apie kasdienę viduramžių žmonių higieną, jų įpročius, supratimą apie ligas, „blogą orą“ ir priežastis, kodėl maudynės kartais atrodė įtartinesnės už neplautas rankas. Nors muilas jau egzistavo daugelį šimtų metų, žmonės ilgą laiką nesusiejo kūno švaros su ligų prevencija. Ligos dažnai buvo gydomos maldomis, dūmais ar labai rimtu tikėjimu, jog „praeis“. Taip pat tikėta, kad maudymasis yra nesveikas, silpnina kūną ir net atveria ligoms kelią.
Tačiau buvo ir išimčių. Mūsų valdovai Vytautas ir Jogaila šioje vietoje atrodė stebėtinai modernūs: jie reguliariai prausdavosi pirtyse, o Jogaila be savo mobilios vonios apskritai nesileisdavo į keliones. Kol dauguma viduramžių žmonių vengė vandens, mūsų valdovai demonstravo, kad švara gali būti ir įprotis, ir ilgo gyvenimo dalis.
Kad teorija neliktų vien viduramžiškai miglota, pabaigoje perėjome prie praktikos ir patys virėme muilą. Šeštokai akimirksniu tapo tikrais higienos reformatoriais – maišė, uostė, stebėjo ir su didžiuliu susidomėjimu kūrė tai, kas šiandien mums atrodo savaime suprantama. Išvada aiški: viduramžiai žavi, bet muilas vis dėlto yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų.
Atnaujinimo data: 2025-12-20
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre