Vilniaus pilių kupole ketvirtadienį (09-12): dr. Giedrės Piličiauskienės paskaita „Šunys Lietuvos pilyse ir dvaruose XIII-XIX a.“
Nemokama paskaita vyks ketvirtadienio vakarą, 18:00 val. Registruotis čia.
Trukmė 1 val.
Paskaitos lektorė – dr. Giedrė Piličiauskienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra.
Šunys ir jų istorija sulaukia didelio tiek plačiosios visuomenės, tiek mokslininkų bendruomenės susidomėjimo. Šunų prijaukinimas, raida, veislių formavimasis, nepaisant daugybės zooarcheologinių, genetinių, istorinių tyrimų, vis dar kelia daugybę klausimų ir turi begales nežinomųjų. Lietuvos teritorijoje auginti šunys bent jau viduramžiais užėmė ypatingą vietą žmonių gyvenime.
Apie tai liudija šių keturkojų laidojimas su žmonėmis, o taip pat ir arkliais XII-XIV a. Su šunimis XIV a. buvo sudeginti ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Apie Lietuvos elito šunidėse augintus išskirtinio dydžio ir sudėjimo šunis, jų išskirtinę mitybą bei priežiūrą liudija archeologinių tyrimų metu randami šunų skeletų tyrimų rezultatai. Elito šunis, jų kasdienį gyvenimą aprašo ir rašytiniai šaltiniai.
Zooarcheologiniai, gamtamoksliai XIII-XIX a. šunų tyrimai, taip pat istoriniai duomenys leidžia papasakoti kokio dydžio ir sudėjimo keturkojus augino pilyse bei dvaruose gyvenęs LDK elitas, kuo jie buvo šeriami, kaip prižiūrimi, kodėl prieš keletą šimtmečių išnyko stambiausi vietinių tipų šunys, kokiomis savybėmis pasižymėjo bei kaip atrodė XIX a. dvarininkų šunys, kaip ir kodėl jie skyrėsi nuo XIV-XV a. pilyse bei dvaruose augintų keturkojų.
Žemėlapis, kur yra Vilniaus pilių kupolas: https://bit.ly/kupolas
Kilus klausimams, susisiekite su koordinatore Solveiga Rusyte, tel. Nr.: +37062081695.
Iliustracija: Konstantino Radvilos medžiokliniai šunys su prižiūrėtoju Taujėnų dvare. Stanislovo Kazimiero Kosakovskio nuotrauka ©LNMMB.