Vilniaus pilių kupole ketvirtadienio paskaita – nuotykis tarp mitologijos, istorijos ir tikėjimo
Vilniaus pilių paskaitų ciklas šįkart kvietė klausytojus į intriguojančią ir netikėtą kelionę per mitinius vilkų pasaulius. Tema, įvardinta kaip „Baltų vilkolakis – velnio monas ar Dievo šuo?“, privertė susimąstyti ir permąstyti seniai nusistovėjusius įsitikinimus apie vilkolakius. Paskaitą skaitė Ignas Šlajus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas, šiuo metu rengiantis disertaciją apie XVI–XVII a. Livonijos vilkolakių bylas.
Pranešimo metu lektorius, remdamasis kruopščiai ištirtais senaisiais šaltiniais, pateikė klausytojams išsamų ir netikėtą požiūrį į vilkolakius, atskleidė daugybę intriguojančių faktų ir kelė klausimus, kurie provokuoja gilesnį svarstymą: ar mitinis vilkas yra labiau siejamas su demoniškuoju pradu, ar su dieviškąja galia? Ar vilkolakiai tampa vilkais su šventųjų pagalba ir yra tvarkos sergėtojai? Koks ryšys sieja XVII a. latvių valstiečius, save vadinusius „Dievo šunimis“, su lietuvių ir prūsų tikėjimais? Ir kaip šios temos rezonuoja su Vilniaus geležinio vilko legenda?
Ypatingą susidomėjimą sukėlė XVI–XVII amžiaus Livonijos vilkolakių bylose aptiktos „gerųjų vilkolakių“ tradicijos, kurios formavosi religinių ir kultūrinių įtakų sankirtoje, senosios tautosakos ir krikščioniškosios demonologijos sandūroje.
Igno Šlajaus paskaita buvo tikras intelektualinis nuotykis, praplėtęs ribas tarp mitologijos, istorijos ir tikėjimo, bei kvietė klausytojus pačiuose giliausiuose kloduose ieškoti atsakymų į klausimus, kurie iki šiol išlieka paslaptingi ir neatskleisti.
4o