Vilnius kaip Grenlandija: vietoj pušynų – tik ledynai
Vilnius kaip Grenlandija: vietoj pušynų – tik ledynai.
Kur dabar Trys Kryžiai ir Gedimino kalnas, buvo didžiulio ledyno pakraštys. Prieš 20 tūkstančių metų ledu buvo padengti Žirmūnai, Šnipiškės, Šeškinė ir ši balta tyla driekėsi toli į šiaurę, iki pat Skandinavijos kalnų.
Kalnų parke, Markučiuose, Medininkuose buvo poliarinė dykuma ir šalčiau negu Sibire. Nebuvo nei baltapūkio kiškio, nei arktinio lapino. Prieš maždaug 16 tūkstančių metų oras pradėjo šilti. Ledynas įsirėmęs į Trijų Kryžių kalną pradėjo tirpti, o susidaręs vanduo pradėjo semti Gedimino kalną. Jis tiesiog paniro.
Laimei, Gedimino kalnas su Trijų Kryžių kalnu buvo vienas didelis bendras kalnas, nes kitaip poliarinės marios jį būtų tiesiog nuplovusios. Ledynu traukiantis Rygos link, ledinis marių vanduo nuslūgo, Neris pamažu susirado savo vagą. Visur, kaip iš kokios Ikėjos, liko skandinaviškos lauktuvės: smėlis, purvas, žvyras, smulkūs akmenukai ir rieduliai, tokie kaip Puntukas.
Liko ir stebuklas – kalvos, ant kurių vėliau kilo Vilniaus pilys. Kalvų statumas toks, kad jas vieninteles Lietuvoje galime vadinti kalnais. Ir šiuos kalnus suformavo ne siautulingi ugnikalniai ir ne virpantys drebėjimai, o skandinaviško ledyno šiaurietiška kantrybė ir gaivališka tirpstančio ledo jėga.
Parengta pagal: Jonas Satkūnas, „Ledlaikio pabaigos istorija. Scena nuo Gedimino kalno prieš 20 tūkst metų“. Nuotraukos autorius: We love Lithuania, Paulius Mielinis, 2015 m.
Atnaujinimo data: 2026-03-08
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre