„Lietuvos pilys“ – tai metinis leidinys, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, piliaviečių ir vėlyvųjų piliakalnių mokslinei ir kultūrinei-pažintinei problematikai.
Iki šiol panašios temos spaudoje buvo pristatomos epizodiškai periodiniuose leidiniuose „Lietuvos muziejai“, „Lietuvos archeologija“, tęstiniame leidinyje, skirtame Vilniaus žemutinės pilies tyrimams „Vilniaus žemutinės pilies rūmai“, straipsnių rinkinyje „Lietuvos pilių archeologija“ (Klaipėdoje vykusios konferencijos medžiaga), „Castella maris Baltici“ (tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga) ir pan. Tačiau šie leidiniai yra arba skirti moksliniam ratui ir platiesiems sluoksniams neprieinami, arba turi kiek kitokį savo interesų lauką. Naujasis leidinys užpildė laisvą nišą ir, tikimės, sudomins ir akademinę visuomenės dalį, ir visus, neabejingus Lietuvos istorijai.
Pirmasis leidinio „Lietuvos pilys“ numeris su 2005 m. data pasirodė neatsitiktinai: šie metai – jubiliejiniai: sukako 50 metų nuo archeologinių tyrimų Vilniaus žemutinėje pilyje pradžios, šventėme net trijų mokslininkų – Lietuvos pilių tyrinėtojų – jubiliejines sukaktis: habil. dr. Adolfo Tautavičiaus 80-metį, habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 70-metį, prof. habil. dr. Vlado Žulkaus 60-metį. Šiems jubiliejams yra skirti atskiri leidinio straipsniai. Kitų straipsnių tematika susijusi daugiausia su trijų istorinių Lietuvos sostinių – Kernavės, Trakų ir Vilniaus – problematika – moksliniais tyrimais, paveldosauga bei pritaikymu visuomenės poreikiams.
Leidinys gausiai iliustruotas, kas kelia jo meninę-pažintinę vertę. Viršelį puošia Vilniaus žemutinės pilies archeologinių tyrimų metu surasto XVI a. koklio su istoriniu Lietuvos valstybės simboliu – vyčiu – atvaizdas.
Šiame žurnale užtenka vietos ir specialiems, ir populiariems straipsniams. Be mokslinių klausimų, gvildenami paminklosaugai skirti klausimai, skleidžiama informacija apie paveldą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Nekilojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme ir kas iki šiol nebuvo plačiau propaguojama.
Be jau pripažintų mokslininkų – istorikų, archeologų, architektų, menotyrininkų ir kt. – publikacijų, leidinyje, kuris visuomenę turėtų pasiekti kasmet, savo tyrimų medžiagą galės skelbti aukštųjų mokyklų magistrantai ir doktorantai; visuomenė bus informuojama apie naujausius tyrimus (tas ypač svarbu istorijos dalyko mokytojams), kultūrinius renginius, muziejines ekspozicijas ir parodas, konferencijas ir seminarus.
Antrasis leidinio numeris bus skirtas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio 500-osioms mirimo metinėms. Šiame numeryje bus gvildenami su jo asmeniu ir veikla bei kultūriniais ryšiais susiję klausimai, XV – XVI a. LDK problematika.
TURINYS:
Vytautas Urbanavičius. Vilniaus pilių teritorija – pasaulio paveldo vertybės istorinis branduolys.
Daiva Steponavičienė. Valdovų rūmų tyrimų apžvalga.
Rūta Janonienė. Kotrynos jogailaitis kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas
Daiva Steponavičienė. Vilniaus žemutinės pilies sodas: duomenys ir atkūrimo problemos
Rasa Valatkevičienė. XIV – XVII a. Vilniaus žemutinės pilies žiedai
Eduardas Remesas. Valdovų rūmų teritorija – numizmatinis lobynas
Povilas Blaževičius. Stalo žaidimų lentosVilniaus žemutinėje pilyje
Arūnas Puškorius, Jurgita Kalėjienė. XVI a. Vilniaus žemutinės pilies rūmų dvariškių avalinė
Donatas Žukauskas. Medininkų pilies datavimo problemos
Brigita Balčytienė. Trakų salos pilis
Vydas Narvidas. Trakų pusiasalio pilis: prisikėlimas iš griuvėsių ir užmaršties
Justina Bliujūtė. Kernavės archeologinė vietovė – UNESCO pasaulio paveldas
Aldona Skučienė. Archeologinių radinių kelias į ekspoziciją
Daiva Luchtanienė. Eksperimentinė archeologija: tarp mokslo ir kultūros
Indrė Jovaišaitė, Daiva Steponavičienė. Viduramžių mugė Valdovų rūmuose
Liudas Glemža. Vilniaus žemutinė pilis XVI a. – XIX a. pradžioje: 2002 – 2004 m. istorinių šaltinių paieškos
Gintautas Zabiela. Pirmoji knyga apie Lietuvos viduramžių archeologiją
Aleksejus Luchtanas. Paminklas Lietuvos piliakalniams.
Atnaujinimo data: 2023-11-20