2026-03-19

Branduolinės fizikos ir analitinės chemijos metodai padėjo patvirtini vienos iš Kreivosios pilies kieme buvusių sodybų amžių

Šiemet atliekant dar 1956 metais archeologo Adolfo Tautavičiaus Dainų slėnyje aptiktos sodybos fragmentų laboratorinius tyrimus nustatyta, kad pastato grindyse buvusio rūselio įrengimui naudota liepos mediena. Šiame rūselyje aptiktoje, tikėtina taip pat iš liepos žievės pagamintoje, dėžutėje buvę sėjamieji rugiai turėjo parazitinio grybo užkratą.  Gyvenamasis pastatas anuomet datuotas XIV amžiumi, tačiau toks datavimas buvo menkai argumentuotas, paremtas vien tik radinių analogais. Žinoma, tuomet archeologijoje dar tik retais atvejais buvo taikomi pagalbiniai kitų mokslo šakų metodai, o ir jų techninės galimybės nepalyginamos su dabartinėmis. Praėjus 70 metų į anuomet archeologus kamavusius klausimus galime atsakyti net ir nekasinėdami, didžiąją darbo dalį atlikdami kabinetuose, laboratorijose. Juolab, kad Adolfas Tautavičius buvo pakankami įžvalgus archeologas ir galvodamas apie ateities tyrimų perspektyvas, pasirūpino tam tinkamais archeologinės medžiagos mėginiais. Archeologas surinko minėtą rūselį sudariusių rastelių fragmentus, kurie išlikę visu skersmeniu. Iš to galima spręsti, kad gamybai naudotos liepos šakos, kurios yra pakankamai geras mėginys datavimui radioaktyviosios anglies metodu. Šakos yra trumpaamžės, tai yra jų mediena atspindi anglies įsisavinimą iš atmosferos per kelis pastaruosius medžio gyvenimo metus. Aptikti ir iki šiol Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose išsaugoti rugių grūdai gali būti siejami su paskutiniais pastato egzistavimo metais, tai yra jų radioaktyviosios anglies data turėtų indikuoti jų nukirtimo laiką, o kadangi augalai vienmečiai, tai reikštų ir gaisro, kurio metu pastatas buvo sunaikintas, metus. Žievės, iš kurios pagaminta dėžutė rugių laikymui, mėginiai taip pat tinkami radioaktyviosios anglies datavimui. Medžio žievei susiformavus ji tampa uždara sistema ir nustoja iš atmosferos savintis radioaktyviąją anglį, tai yra žievė auga tol, kol auga pats medis. O tai reiškia, kad kaip ir medžio kamieno, taip ir jo žievės išoriniai sluoksniai yra jaunesni.

 

Šiemet Fizinių ir technologijų mokslų centre buvo atliktas minėtų mėginių datavimas radioaktyviosios anglies metodu. Lietuviškojo „Silicio slėnio“ masių spektrometrijos laboratorijos specialistai pateiktė tokias nekalibruotas radioaktyviosios anglies datas prieš dabartį (prieš 1950–uosius metus): liepos rąstelis datuotas 573±29 metais; žievė – 635±29 metais, rugio grūdas – 555±30 metais. Tačiau ties tuo kabinetinis darbas nesibaigė – reikėjo įsivertinti tam tikrus galimų pakalidų faktorius. Pavyzdžiui, liepos rąstelio atveju ne visos išorinės rievės buvo išlikusios – rąsteliai buvo aptašyti juos lyginant, todėl gauta radioaktyviosios anglies data gali būti senesnė. Žievės, iš kurios pagaminta dėžutė, atveju yra ir kita problema. Kadangi žievės sluoksniai ploni, datuojant apdegusį fragmentą iškyla rizika, kad bus datuojami keli sluoksniai ir nustatytas amžius nebūtinai reikš medžio nukirtimo amžių. Siekiant sumažinti paklaidas, atlikus statistinį modeliavimą nustatyta, kad rūselio įrengimui naudotas rąstelis padarytas iš šakos, nukirstos tarp 1320 ir 1365 metų. Rugio grūdas yra iš derliaus, kuris turėjo būti nuimtas tarp 1320 ir 1361 metų, o žievė augti nustojo tarp  1291 ir 1350 metų. Galime daryti prieladą, kad iš žievinė dėžutė galėjo būti pagaminta anksčiau už paties pastato statybos laiką, kitaip tariant,sodybos savininkas įrenginėdamas sodybą jau turėjo dėžutę, kurią galbūt net paveldėjo iš savo giminaičių. Iš aiškaus visų įvykių chronologinio persidengimo 1320–1365 metais, galime konstatuoti, kad A. Tautavičiaus tirtas gyvenamsis pastatas galėjo būti pastatytas ir gaisro sunaikintas (o taip pat ir skalsėmis užkrėstas derlius nuimamas) XIV amžiaus pirmame – trečiame ketvirtyje.

 

Dekojame Fizinių ir technologijų mokslų centro masių spektrometrijos laboratorijos vadovui dr. Žilvinui Ežerinskiui. Susipažinti su atlikto 14C AMS metodo laboratorinio tyrimo protokolu galite čia.