Iš radinių – į istoriją: bioarcheologiniai tyrimai apie mūsų protėvių stalą

Vilniaus pilių kupole vyko ypatinga paskaita – svečiavosi Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkė, bioarcheologė prof. dr. Giedrė Keen Motuzaitė Matuzevičiūtė. Ji pasidalijo tyrimais apie tai, kokius augalus ir gyvūnus žmonės valgė senovėje bei kokiais keliais jie atkeliavo į Lietuvą.

Paskaitoje buvo pristatyti ir vėlyvojo bronzos amžiaus (800–500 m. pr. Kr.) radiniai: Lietuvoje auginti kviečiai, žirniai, pupos, soros, miežiai, judra, taip pat laikyti ožiai, avys ir kiaulės. Tyrimai atskleidžia ne tik žemdirbystės raidą, bet ir augalo bei gyvūno prijaukinimo procesus – kaip keitėsi jų savybės, forma, skonio ypatybės bei santykis su žmogumi.

Klausytojai sužinojo ne tik apie archeologų metodus, bet ir apie žmonijos populiacijos augimą per tūkstantmečius – nuo pirmųjų bendruomenių iki šiandienos bei prognozuojamos ateities.

Atnaujinimo data: 2025-09-11

Taip pat skaitykite:

Vakarinis žygis ten, kur vyko Gediminaičių „Sostų karai“

„Gabijėlėje“ piliakalnių istorijos tęsiasi – dar penkios mažųjų grupės

Turgelių Aistuvos mokyklos-darželio ugdytiniai kūrė šeimos herbus ir pažino Lietuvos valstybės simbolius

Gyvi vandenys: Vilniaus pilių istoriją trečiadienį pasakojo upės

Ugnies pamokos: nuo protėvių dūmų kalbos iki kepto Gedimino „tauro“