Karibų piratas iš Tado Kosciuškos sukilimo
Karibų piratas iš Tado Kosciuškos sukilimo.
Skamba kaip serialas, bet čia gryna XIX a. realybė: Haitis, Venesuela, Kolumbija, Iranas ir Afganistanas. Vieno gyvenimo geografija, kuriai šiandien reikėtų bent penkių vizų. Vieni šaltiniai teigia, kad jis gimė Vilniuje ir galėjo būti nesantuokinis Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos sūnus. Kiti nurodo Varšuvą arba apylinkes prie Pultusko. Spėjama, kad jo broliu (galimai netikru) galėjo būti Vilniaus universiteto retorikos profesorius Leonas Borovskis (1784-1846), kurio paskaitų išsižioję klausėsi būsimi grandai: Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas ir Simonas Stanevičius. Žinoma, kad 1794 m. jis dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime.
Sukilimui pralaimėjus ir Abiejų Tautų Respublikai subyrėjus, situacija klasikinė: be valstybės, be kariuomenės, bet su patirtimi. Tad, kaip ir daugelis karininkų, buvo labai laukiamas Prancūzijos kariuomenėje. Kariaudamas Napoleono karuose, jis nuoširdžiai tikėjosi, jog parama bus atlyginta pagalba atkuriant Lietuvos–Lenkijos valstybę.
1801 m. jį išsiuntė į Haitį, kur Prancūzija bandė nuslopinti vergų sukilimą. Ten jis, matyt, greitai suprato, kad tai ne visai jo moralinis projektas, ir iš prancūzų kariuomenės pasitraukė. Prisijungęs prie Karibų piratų (korsarų) brolijos „Pakrantės broliai“, puldinėdavo ispanų laivus, gabenusius kolonijų turtus.
Vėliau atsiduria Pietų Amerikoje. Naujas etapas, kovos už ispanų kolonijų nepriklausomybę. Netrukus jis tampa Simono Bolivaro (1783–1830), Venesuelos didvyrio, adjutantu. Kariauja nepriklausomybės kovose Venesueloje ir Kolumbijoje, traukiasi per džiungles, gyvena Bogotoje. Galiausiai pavargsta nuo intrigų ir persikelia į Europą, iš čia į Persiją, dabartinį Iraną. Ten jis padeda Mohamedui Mirzai tapti Persijos šachu, o šis, atsidėkodamas, paskiria jį šacho viziriu. Vadovaudamas kariniams žygiams, 1838 m. jis galiausiai žuvo Afganistane, puolant Heratą – strategiškai svarbų miestą, vadintą vartais į Indiją.
Taip gyveno Izidorius Borovskis (~1770–1838) – Respublikos pilietis be Respublikos, Didžiosios Venesuelos generolas, Persijos viziris ir šacho dešinioji ranka, kurio gyvenimas tapo tikru XIX a. politinių audrų veidrodžiu.
Parengta pagal: Karaibscy piraci z Polski; Herman Rosenthal, Peter Wiernik, The Jewish Encyclopedia, p. 326–327; Bo Utas, Encyclopaedia Iranica; Izydor Borowski. Polski adiutant Simóna Bolívara, bohater Persji; J. Fedirko, Tragiczny bohater wyprawy herackiej. Generał Izydor Borowski, „Alma Mater“, nr. 94, 2007. Iliustracija: „Mūšis dėl Palmių kalvos“, Januaras Suchodolskis (1797–1875). Paveikslas nutapytas 1845 m. ir vaizduoja mūšio epizodą iš Haičio sukilimo laikotarpio.
Atnaujinimo data: 2026-03-08
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre