Ketvirtadienį Vilniaus pilių kupole: apie „ugnies dramas“ su politiniu turiniu
Šią savaitę Vilniaus pilių kupole – paskutinė sezono paskaita. Baigsime su fejerverkais – tik be triukšmo, dūmų ir streso gyvūnams. Taigi, ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 18:00 val. mūsų viešnia – Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Lina Balaišytė, kuri pakvies pažvelgti į fejerverkus kitaip – kaip į istorijų pasaulį. Registruotis galima čia.
Fejerverkai Europoje rengiami įvairių švenčių progomis jau kelis šimtus metų. Pirotechniniai įrenginiai, iš pradžių skirti tik kariniams tikslams, XV–XVI a. imti naudoti pramogai. Pagrindinė fejerverkų paskirtis liko nepakitusi iki šių dienų – jie turėjo nustebinti ir sužavėti žiūrovą.
Ugnies reginiai būdavo kuriami svarbiausioms valstybės iškilmėms, kad šviesos efektais sustiprintų švenčiamo įvykio įspūdingumą. „Dirbtinėmis ugnimis“ vadinti fejerverkai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje pradėti rengti XVI–XVII a., o XVIII a. tapo gana įprastu švenčių atributu. Paskaitoje aptarsime, kaip atrodė tų laikų fejerverkai, kas juos kurdavo ir kas užsakydavo, kokiomis progomis ir kuriose Vilniaus vietose jie būdavo rengiami.
Nuotrauka: Martyno Zarembos, 2016 m.
🟠 Žemėlapis, kur yra Vilniaus pilių kupolas.
🟠 Kilus klausimams, galite susisiekti tel. Nr. +37061800838.
Atnaujinimo data: 2025-09-24
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre