Ketvirtadienį Vilniaus pilių kupole: apie „ugnies dramas“ su politiniu turiniu

Šią savaitę Vilniaus pilių kupole – paskutinė sezono paskaita. Baigsime su fejerverkais – tik be triukšmo, dūmų ir streso gyvūnams. Taigi, ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 18:00 val. mūsų viešnia – Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Lina Balaišytė, kuri pakvies pažvelgti į fejerverkus kitaip – kaip į istorijų pasaulį. Registruotis galima čia.

Fejerverkai Europoje rengiami įvairių švenčių progomis jau kelis šimtus metų. Pirotechniniai įrenginiai, iš pradžių skirti tik kariniams tikslams, XV–XVI a. imti naudoti pramogai. Pagrindinė fejerverkų paskirtis liko nepakitusi iki šių dienų – jie turėjo nustebinti ir sužavėti žiūrovą.

Ugnies reginiai būdavo kuriami svarbiausioms valstybės iškilmėms, kad šviesos efektais sustiprintų švenčiamo įvykio įspūdingumą. „Dirbtinėmis ugnimis“ vadinti fejerverkai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje pradėti rengti XVI–XVII a., o XVIII a. tapo gana įprastu švenčių atributu. Paskaitoje aptarsime, kaip atrodė tų laikų fejerverkai, kas juos kurdavo ir kas užsakydavo, kokiomis progomis ir kuriose Vilniaus vietose jie būdavo rengiami.

Nuotrauka: Martyno Zarembos, 2016 m.

🟠 Žemėlapis, kur yra Vilniaus pilių kupolas.
🟠 Kilus klausimams, galite susisiekti tel. Nr. +37061800838.

Atnaujinimo data: 2025-09-24

Taip pat skaitykite:

Sekmadienį Vilniaus pilyse ieškota legendinių meistrų pėdsakų

Sekmadienio istorija: kai taktas matuojamas širdies dūžiais

Saulėtas šeštadienis Vilniaus pilyse: kai laikrodis buvo technologijų stebuklas

Nuo Altanos bokštelio iki Kreivosios pilies – dvi saulėto šeštadienio ekskursijos

Keturkojai istorijos liudininkai: „Thermo Fisher Scientific“ kolektyvas pažino Vilniaus pilių šunis