Vilniaus pilių tyrimai: kai matematika ir branduolinė fizika perrašo Vilniaus istoriją
Vilniaus pilių komanda ne tik saugo Lietuvos širdį, bet ir ją tyrinėja. Nors 2025 metais nebuvo planuojama vykdyti archeologinių kasinėjimų, tačiau metų viduryje Stalo kalno šiaurės vakariniame atragyje, tiesiog žemės paviršiuje, buvo pastebėti dideli molio tinko fragmentai. Tokie radiniai leido įtarti, kad šioje vietoje gali slėptis archeologinis sluoksnis. Kadangi pagal Kalnų parko sutvarkymo projektą ateityje čia planuojama įrengti laiptus ir pėsčiųjų takus, tapo aišku, jog situacijos ignoruoti nebegalima – prieš bet kokius statybos darbus būtina suprasti, su kuo turime reikalą. Juolab kad radiniai buvo aptikti pačiame žemės paviršiuje ir galėjo signalizuoti apie sudėtingesnius sprendimus ateityje. Esminis klausimas – ar tai archeologiškai vertinga medžiaga, ar tik XIX–XX a. statinių liekanos?
Pasitelkus VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologus, molio tinko radimvietėje buvo ištirtos perkasos, kurių bendras plotas siekė apie 20 kv. m, taip pat metalo ieškikliais patikrintas apie 22 arų žemės plotas. Kasinėjimų metu aptiktų struktūrų grunto mėginiai perduoti Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Čia mokslininkai (vad. Giedrė Motuzaitė Keen) atliko augalų liekanų tyrimus, kurie parodė, kad šlaito grunte daugiausia yra paprastų laukinių augalų sėklų, būdingų natūraliai apaugusioms ar apleistoms vietoms. Taip pat rasta sraigių kiautų ir pavienių smulkių kaulų – tai rodė, kad vietovėje vyravo gamtiniai procesai, o ne intensyvi žmonių veikla (plačiau apie tai čia).
Nors botaniniai tyrimai didelių sensacijų neatnešė, kasinėjimai tuo nesibaigė. Tyrimų metu buvo aptikti ir gyvūnų kaulai. Atlikus jų laboratorinę analizę (vad. Giedrė Piličiauskienė) nustatyta, kad dalis kaulų priklausė jaunai kiaulei, o kiti – smulkiam graužikui (plačiau apie tai čia). Šie radiniai taip pat rodė pavienius, atsitiktinius gyvūnų pėdsakus, o ne nuolatinę gyvenamą ar ūkinę veiklą.
Situacija iš esmės pasikeitė atlikus gyvūnų kaulų ir augalinių mėginių radioaktyviosios anglies datavimą. Tyrimus atliko Fizinių ir technologijos mokslų centras – šios srities lyderis Lietuvoje. Gauti rezultatai (jų duomenys pateikiami čia) ne tik patvirtino archeologinį radinių pobūdį, bet ir nustebino: kiaulės alkūnkaulis datuojamas 1228–1397 metų laikotarpiu, o plona medžio šakelė – net 892–1023 metais. Tai leidžia manyti, kad molio tinko fragmentai gali būti susiję su Vilniaus Kreivąja pilimi, sudeginta kryžiuočių 1390 metais, arba net siekti vikingų laikotarpį. Jei ši prielaida pasitvirtins, Kalnų parkas dar kartą patvirtins savo reikšmę kaip vieta, kur Vilnius formavosi gerokai anksčiau nei Gediminaičių laikais – daugiau kaip 250 metų iki mūrinio miesto atsiradimo.
Ant kai kurių molio tinko fragmentų pastebėtos ir pirštų žymės – tokios, kokios susidaro tinkuojant medinių pastatų ar gynybinių įtvirtinimų sienas. Siekiant išsiaiškinti, ar šios žymės galėtų suteikti daugiau informacijos apie žmones, gyvenusius čia prieš 700 ar net 1000 metų, Vilniaus pilys kreipėsi į Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistus. Vis dėlto jie konstatavo, kad nors kai kurie atspaudai galėjo būti palikti žmogaus pirštų, konkrečių pirštų raštų neišliko, todėl tikslesnių išvadų šiuo metu padaryti neįmanoma (apie tai paskelbta mūsų naujienoje).
Stalo kalno šiaurės vakarinio atragio kasinėjimų erdvė tapo ne tik detektyvų vieta, bet ir archeologijos klase. Kasinėjimus aplankė ir taikomus tyrimų metodus gyvai stebėjo ir su tiriančiais archeologais diskutavo Užupio gimnazijos dešimtokai, „Katino dienelės“ priešmokyklinukai bei Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos pirmokai, antrokai ir ketvirtokai. Vizitų metu archeologai iš mokinių sulaukė daug klausimų, į kuriuos, norint atsakyti, reikėjo pasukti galvą net profesionalams. Vizitų metu mokiniai aktyviai domėjosi archeologinių tyrimų eiga ir uždavė nemažai klausimų.
Išsami archeologinių tyrimų, atliktų Stalo kalno šiaurės vakariniame atragyje, ataskaita planuojama parengti ir pateikti Mokslinės archeologijos komisijos svarstymui 2026 metų rudenį.
Direkcija 2025 metais taip pat tęsė prieš trejus metus pradėtą darbą – archeologinių tyrimų duomenų suvedimą į viešai prieinamą skaitmeninį žemėlapį „Vilniaus pilių archeologinių tyrimų suvestinis planas“. 2025 metais šis žemėlapis buvo papildytas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 1933–2016 metais vykdytų archeologinių tyrimų duomenimis. Ant šiuolaikinio kartografinio pagrindo pažymėtos archeologų tirtos perkasos, šurfai ir kiti tyrimų plotai, susieti su suskaitmenintomis archeologinių tyrimų ataskaitomis (jeigu jos buvo parengtos) bei trumpais straipsniais, publikuotais periodiniame leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Tokiu būdu sudarytos sąlygos institucijoms, statybų proceso dalyviams ir kitiems sprendimų priėmėjams bet kuriuo paros metu (24/7) pasiekti pirminę, įrodymais pagrįstą archeologinių tyrimų informaciją. Su „Vilniaus pilių archeologinių tyrimų suvestiniu planu“ galima susipažinti internete adresu: https://arcg.is/LHnGu. Vis dėlto, Lietuvos istorijos instituto prašymu (2025-12-05 raštas Nr. SD-(1.10 E)-419), 2025 metų pabaigoje buvo apribotos viešos prieigos prie pilno teksto archeologinių tyrimų ataskaitų bei rekonstruoto Vilniaus pilių reljefo skaitmeninio modelio, parengto pagal dr. Oksanos Valionienės monografiją „Viduramžių Vilnius: erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis)“ (2019). Prieigos buvo apribotos, kol bus suderintos autorinių teisių ir duomenų viešinimo sąlygos su tyrimus atlikusiomis organizacijomis ir autoriais.
Kitu svarbiu Vilniaus pilių tyrinėjimų objektu 2025 metais tapo tikrojo Tauro kalno paieška, paremta matematiniais modeliais ir Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Vilniaus pilių internetinėje svetainėje buvo publikuota išsami šio tyrimo studija „Legendos GPS: kur iš tikrųjų Gediminas sumedžiojo taurą?“. Atlikus matematinius skaičiavimus ir pasitelkus šiuolaikines geoinformacinių sistemų galimybes, Vilniaus miesto įkūrimo legenda, regis, pagaliau nusimeta vieną didžiausių savo geografinių mitų.
Analizuojant XVI a. Lietuvos metraščius, ypač Bychovco kroniką, taip pat naudojant reljefo rekonstrukcijas ir XIX a. fotografijas, Vilniaus pilių mokslinių tyrimų koordinatoriaus Dariaus Kontrimo atliktame tyrime prieita prie hipotezės, kad garsusis Tauro kalnas, kuriame, pasak legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo taurą prieš susapnuodamas Geležinį Vilką, galėjo būti ne tik Stalo kalne, kaip dar 2010 metais teigė archeologas Gediminas Vaitkevičius, bet ir greta esančiame Bevardžiame kalne – rytinėje Vilniaus pilių rezervato dalyje, prie dabartinės Olandų gatvės.
Todėl dabartinis „Tauro kalnas“ Pamėnkalnyje laikytinas XX a. vidurio navigaciniu nesusipratimu, o Nacionalinė koncertų salė iš tiesų statoma ant Neries kairiojo kranto šlaito, istoriniuose šaltiniuose vadinto Velnio kalnu, Molio kalnu arba Pamėnkalniu. Ši hipotezė keičia vienos žinomiausių Vilniaus legendų geografinį žemėlapį bei sudaro prielaidas galimą legendinę miesto pradžios vietą sieti su dabartiniu Kalnų parku, kuriame iki 1390 metų, manoma, stovėjo trečioji Vilniaus pilis – Kreivoji pilis.
Vilniaus pilyse 2025 metais vyko ne tik kitų institucijų mokslininkų paskaitos (plačiau – naujienoje „Mokslas ne stalčiui: Vilniaus pilių kupolas“), bet aktyviai savo tyrimų rezultatus pristatė ir Direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Darius Kontrimas. 2025 m. rugsėjo 26 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Archeologinės kelionės laiku“, organizuotoje Valdovų rūmų, Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, jis skaitė pranešimą apie Kreivosios pilies 1933–2022 m. tyrimus, jų rezultatus, chronologiją ir būsimų tyrimų perspektyvas. 2025 m. spalio 22 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje surengtoje viešoje paskaitoje pristatyti Kreivosios pilies istoriniai, archeologiniai ir tarpdisciplininiai tyrimai, įskaitant radioaktyviosios anglies datavimo rezultatus, patvirtinusius pilies egzistavimą XIV a. Abu renginiai prisidėjo prie platesnės naujausių Kreivosios pilies tyrimų duomenų sklaidos akademinei bendruomenei ir visuomenei.
Be to, 2025 m. gegužės 8 d. Vilniaus pilių kupole ir 2025 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje vykusiame paskaitų cikle, skirtame parodai „Šviesus miestas, tamsūs laikai. XIX amžiaus fotografo Vilhelmo Zacharčiko Vilnius“, buvo pristatyti naujo Vilniaus pilių tyrimo rezultatai, nagrinėję galimą tikrojo Tauro kalno vietą.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus pilių direkcijoje mokslinę veiklą koordinuoja tik vienas darbuotojas, per metus perskaityti keturi pranešimai, išsamiai išnagrinėta galima Tauro kalno vieta bei sukoordinuoti lauko kasinėjimai, laikytini reikšmingu ir įspūdingu 2025 metų veiklos rezultatu, kuris paprastai pasiekiamas tik institucijose, turinčiose didesnius žmogiškuosius išteklius.
2026 metais planuojama tęsti „Vilniaus pilių archeologinių tyrimų suvestinio plano“ papildymą, suvedant vektorinius ir kitus duomenis apie visus archeologinius tyrimus, vykdytus Vilniaus pilių vakarinėje teritorijos dalyje, išskyrus Gedimino kalno ir Valdovų rūmų teritorijas. Taip pat planuojama parengti mokslinį straipsnį apie naujausius Kreivosios pilies tyrimų duomenis, remiantis 2025 m. rugsėjo 26 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Archeologinės kelionės laiku“ skaitytu pranešimu.
Atnaujinimo data: 2026-01-16
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre