Stalo kalno šiaurės vakariniame atragyje Kreivosios pilies pėdsakai
Šį rudenį Stalo kalno šiaurės vakariniame atragyje buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro specialistai ištyrę grunto mėginius, viename iš jų aptiko augalo (greičiausiai medžio) šakelę. Taip pat archeologinių tyrimų metu buvo aptiktas kiaulės alkūnkaulis. Šie radiniai (šakelė ir kiaulės alkūnkaulio fragmentas) buvo pristatyti į Fizinių ir technologijų mokslų centrą, kurio mokslininkai, pasitelkę naujausius fizikos tyrimų metodus, atliko minėtų mėginių 14C (radioaktyviosios anglies) datavimą.
Nustatyta, kad kiaulės alkūnkaulis datuojamas 729±31 metais prieš dabartį (prieš 1950–uosius). Sukalibravus datą, nustatyta, kad kiaulės kaulo fragmentas, datuojamas laikotarpiu nuo 1228 iki 1397 metų, esant 95,4 proc. tikimybei. Medžio šakelė datuota 1079±32 metais prieš dabartį, t. y., prieš 1950–uosius metus. Šią datą pavertus kalendoriniais metais, gauname laikotarpį nuo 892 iki 1023 metų, esant 95,4 proc. tikimybei.
Pajuokaujant, galime sakyti, kad kiaulės alkūnakalnio radioaktyviosios anglies amžius rodo, kad vienas populiariausių (paklausiausių) naminių gyvūnų tikrai buvo augintas ir suvalgytas Kreivosios pilies gyventojų. Už žaibiškai atliktus tyrimus dėkojame Fizinių ir technologijų mokslų centro masių spektrometrijos laboratorijos vadovui dr. Žilvinui Ežerinskiui. Susipažinti su atlikto 14C AMS metodo laboratorinio tyrimo protokolu galite čia.
Atnaujinimo data: 2025-11-29
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre