Pasislėpęs Vilniaus pilių serpantinas: Trijų Kryžių kalno papėdėje
Vilniuje, kaip tikrame kalnų kurorte, yra net du serpantinai.
Pirmasis yra Pavilny, Tuputiškių vardu žinomas, kitas – pasislėpęs po medžiais, Vilniaus pilyse, Trijų Kryžių kalno papėdėje. Pirmasis prieš 100 metų sujungė geležinkeliečių gyvenvietę su Pavilniu, antrasis prieš 200 metų jungė apipus Vilnios esantį Vilniaus universiteto Botanikos sodą Sereikiškėse.
Daugiausia „gyvačiukų“, t.y. posūkių 180 laipsnių kampu, turi Vilniaus pilių serpantinas, nors jis buvo skirtas labiau batuotiems negu ratuotiems. Šiandien Vilniaus pilių serpantinas vos praeinamas, vos matomas. Tačiau jo pėdsakus lazerių ir kompiuterių pagalba nesunku pamatyti skaitmeniniuose reljefo modeliuose, tiksliau jų šešėliuose.
Iliustracija: kairėje fragmentas iš Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos Botanikos sodo plano (1834 m.), viduryje – sumodeliuotas reljefo modelis, esant apšvietimo šaltiniui 45 laipsnių aukštyje ir 45 laipsnių azimute (pagal Vilniaus miesto savivaldybės LiDAR duomenis, 2009 m.), dešinėje – įstrižoji vietovės aerofotografija (Vilniaus miesto savivaldybės duomenys, 2019 m.).
Plačiau apie senojo reljefo tyrimus Sarcevičius S., Valionienė O., Pugačiauskas V. Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis, Vilnius, 2016.
Atnaujinimo data: 2025-08-04
Taip pat skaitykite:
Nuo Gedimino pilių iki ugnies kelio – stovyklautojų diena Vilniaus pilyse
Aviacijos specialistai iš UAB „BAA Training“ nusileido Kreivosios pilies kieme
Vasaros stovyklų dalyviai leidosi į pažintį su Vilniaus pilių istorija ir ugnies paslaptimis
Ant kalnų gimusi galia – trys edukacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre