Sekmadienio istorija: vasaros pilnatvė, Žolinė ir Baltoji Ponia
Kas per Žolinę nesusitiks, tas bus ubagas. Taip sakydavo senoliai, nes Žolinė buvo ir proga susitikti.
Vilniuje apie Žolinę prasmingiausia kalbėti Trakų gatvėje. Čia stovi viena seniausių Vilniaus šventovių - Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia bei pranciškonų vienuolynas. Archeologams čia pavyko „pagauti“ vieną XIV amžiaus vasarą. Gaisras užkonservavo ką tik nuimtą, dar nuo piktžolių neišvalytą derlių. Aptiktoje duobėje buvo rastos 853 apdegusios augalų liekanos: rugiai ir kiti javai, susimaišę su laukų piktžolių sėklomis. Atrodo, lyg ugnis būtų sustabdžiusi vieną derliaus dieną prieš daugiau nei šešis šimtus metų.
Vienuolyną rėmė daugybė žmonių ir artėjant Žolinei, per patį derliaus metą, iš įvairiausių kampelių čia dardėdavo vežimai pilni grūdų, kitų gėrybių ir įprastą vienuolyno rimtį nustelbdavo tikras turgaus šurmulys. Vienas toks susitarimas užfiksuotas 1444 metų dokumentuose. Didikas Bazilijus Sakaitis kartu su žmona ir vaikais bažnyčios zakristijoje įsipareigojo kasmet vienuolynui duoti dešimt statinių kviečių, vieną statinę žirnių ir vieną paršą.
Geradarys tikėjosi dvasinės grąžos: maldų už save, savo šeimą. Šiandien draudžiame namus, automobilius ir sveikatą. O prieš 600 metų vilnietis pirmiausia galvodavo apie savo sielą.
Sena krikščioniška legenda byloja, kad Mergelę Mariją gyvenimo pabaigoje paėmus dangun, jos kape liko tik gėlės. Lietuvoje Žolinė susiliejo su daug senesniu vasaros pabaigos papročiu dėkoti už tai, kas prinoko, ką davė žemė. O šioje bažnyčioje Marija pasitinka dar besilaukianti. Baltoji Ponia čia tampa gyvybės ir rugpjūčio pilnatvės ženklu.
Parengta pagal: Darius Baronas, „Vilniaus pranciškonų vienuolynas iš angelo skrydžio“ („Orbis Lituaniae“); Irma Kaplūnaitė, Rytis Jonaitis, Vida Indrulėnaitė-Šimanauskienė ir Vitalija Veževičienė, „Ankstyviausia Vilniaus pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno teritorijos raida“ (Archaeologia Lituana, 2024); Irena Vaišvilaitė, „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ (Baltos lankos, 2017). Nuotraukoje: Švč. Mergelės Marijos statula ir Trakų g. esanti Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. Bolesława ir Edmundas Zdanowskiai, 1930–1939 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Atnaujinimo data: 2026-08-10
Taip pat skaitykite:
Gyvi vandenys: Vilniaus pilių istoriją trečiadienį pasakojo upės
Trys Vilniaus pilys, penkios grupės ir aštuoniasdešimt naujų bokštų
Rugsėjį pasitikome pažindami piliakalnius ir atrasdami Vilniaus pilių parkų paslaptis
Penkios grupės – penkios kelionės į piliakalnių ir pilių pasaulį