Vaistažolių paslaptys Vilniaus pilyse su Užupio meno inkubatoriaus vasaros stovyklautojais
Šiandien Užupio meno inkubatoriaus vasaros stovyklos dalyviai edukacijoje „Ir maistui, ir vaistui“ aiškinosi, kokią svarbią vietą vaistažolės užėmė Vilniaus pilių gyventojų kasdienybėje.
Kalbėjome apie tai, kad pilies apgulties metu, kai aplinkui buvo priešas ir pagalbos iš išorės tikėtis buvo sunku, reikėjo turėti rimtą vaistinėlę. Todėl taikos metu vaistažolės buvo renkamos, kaupiamos ir net auginamos pilių teritorijoje. Žolininkai ir vaistininkai buvo itin svarbūs bendruomenės žmonės – jų sukauptos žinios padėjo gydyti sužeidimus, lengvinti įvairius negalavimus ir rūpintis pilies gyventojų sveikata.
Vėliau stovyklautojai gavo korteles su vaistažolių nuotraukomis ir leidosi jų ieškoti. Suradę augalus, vaikai pristatė juos kitiems – pasakojo, kuo jie naudingi, kokiomis savybėmis pasižymi ir kokius negalavimus nuo seno buvo naudojami palengvinti. Taip pilių teritorija trumpam virto gyva vaistažolių pažinimo erdve.
Po paieškų laukė kvapni praktinė edukacijos dalis – katile virėme net trijų rūšių žolelių arbatas. Degustuodami stovyklautojai bandė atspėti, kuriuose puodeliuose slepiasi pipirmėtės, ramunėlės ir liepžiedžiai. Atpažinę arbatas dar kartą aptarėme šių augalų savybes ir tai, kaip jie gali padėti žmogui.
Šįkart Vilniaus pilių istoriją pažinome per kvapus, skonius ir daugybę šimtmečių žmonių kauptas žinias. Vaistažolių paieškos ir arbatos degustacija priminė, kad gamta pilies gyventojams buvo ne tik maisto šaltinis – ji buvo ir svarbi vaistinėlė, o gebėjimas pažinti augalus galėjo tapti tikru išlikimo įgūdžiu.